Nuotr. Nacionalinio sveikatos centro Marijampolės departamento Šakių skyriaus vedėjas Robertas Jakimonis pabrėžė, kad tymai buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirties priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų.
Nacionalinio sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento Šakių skyriaus vedėjas Robertas Jakimonis, pristatydamas tymų simptomus, pabrėžė, kad tai yra itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimais ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Pasak jo, ši liga buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirties priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų, tymais vis dar daug sergama tose šalyse, kur nepakankamos skiepijimų apimtys. Specifinių šios ligos gydymo priemonių nėra, taikomas tik simptominis gydymas. Jį apsunkina viruso sukeltos komplikacijos – plaučių uždegimas, gerklų pakenkimas, rečiau – smegenų uždegimas (encefalitas).
Tymų inkubacinis periodas trunka nuo 7–9 iki 17, kartais – iki 21 dienos. Liga prasideda karščiavimu, kosuliu, sloga, akių junginės uždegimu. Po 1–2 dienų nuo ligos pradžios atsiranda bėrimas, pirmiausia – galvos srityje, vėliau bėrimas leidžiasi žemyn, apima liemenį, galūnes.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, nuo vieno susirgusio tymais gali užsikrėsti 12–18 žmonių.
Informuojama, kad efektyviausias būdas apsisaugoti nuo šios ligos – skiepai. Lietuvoje kombinuota tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina yra skiepijama pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.
Kadangi Europos ir pasaulio šalyse vis dažniau registruojami tymų protrūkiai, tad neskiepytiems keliautojams kyla realus pavojus užsikrėsti šia infekcine liga. Rizika kyla ir jų artimiesiems, kadangi grįžę keliautojai ją gali išplatinti. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, šiemet sausio–rugsėjo mėnesiais Europos regione tymais susirgo 54 tūkst. 339 asmenys. Europos regione Daugiausia tymų atvejų užfiksuota Ukrainoje, Serbijoje, Rusijoje, Rumunijoje, Italijoje, Sakartvele, Graikijoje, Prancūzijoje ir kt. šalyse. Dauguma susirgusiųjų buvo neskiepyti.
Kaip teigė buvusi rajono savivaldybės gydytoja Evelina Avlas, Lietuvoje nėra privalomų skiepų, visi skiepai yra rekomenduojamojo pobūdžio, todėl vis dažniau jų atsisakoma.
„Šiandien yra nuogąstaujama, kad dėl nesiskiepijimo gali kilti epidemija, nes vis dažniau susergama seniai pamirštomis ligomis, – kalbėjo E. Avlas, kviesdama mamas pasinaudoti nemokamai teikiamomis skiepų paslaugomis. – Jei kiltų tymų protrūkis ir atsirastų poreikis, manau, sveikatos priežiūros įstaigose būtų pradėti skiepyti ir suaugusieji.“