Pirmadienį rajono savivaldybėje į pirmąjį posėdį rinkosi Psichologinių krizių valdymo grupė. Pirmojo susitikimo tikslas – pasiskirstyti funkcijomis ir nusistatyti veiksmų sekas, vadinamus algoritmus, pagal kuriuos bus dirbama.

 

Pasak Psichologinių krizių valdymo grupės pirmininko, rajono savivaldybės vicemero Dariaus Jakavičiaus, Šakių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro pateiktoje ataskaitoje rajonas šalies savižudybių statistikos skalėje „ir vėl raudonuoja“, tad sukurta grupė, kuri reaguos į visas krizes, kurios atsitiks mūsų savivaldybėje. Juo labiau, kad ir socialinis-ekonominis kontekstas, kurį praėjusią savaitę pristatė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, mūsų savivaldybei nėra palankus nei švietimo įstaigų, nei visuomenės sveikatos srityse.

Pasak vicemero, psichologinių krizių valdymo grupė, kurios paskirtis ir yra suteikti pagalbą savižudybės grėsmę patiriantiems ir išgyvenantiems bei savižudybės krizę išgyvenusiems rajono gyventojams, turėtų rinktis du kartus per metus ir po kiekvienos krizės. Tad 2017 m., kai rajone buvo registruota 17 suicidinių atvejų, darbo grupės nariai būtų turėję rinktis 19 kartų. Kaip informavo Visuomenės sveikatos biuro vadovas Viktoras Lebedžinskas, 2018 m. savižudybių mažėjo iki devynių, o po to vėl buvo pakilę iki 12, o vos prasidėjus šiems metams rajone įvyko viena savižudybė ir du bandymai nusižudyti.

D. Jakavičiaus teigimu, savižudybių prevencijos stebėseną ir ją vykdančius specialistus savivaldybė jau turi, tačiau reikalingas didesnis koordinavimas, psichikos sveikatos specialistų teikiamų paslaugų prieinamumas, didesnė informacijos sklaida iš seniūnų, socialinių darbuotojų, kurie lankosi pas senyvo amžiaus žmones, psichologinės krizės valdymas įvykus savižudybei bendruomenėje, kai reikalinga pagalba bendruomenės nariams. Taip pat numatyta, kad, praėjus dviem mėnesiams po psichologinės krizės, grupės nariai turėtų susirinkti ir įvertinti priimtų veiksmų tinkamumą.

Psichologinių krizių valdymo grupės pirmininko pavaduotoja, rajono savivaldybės gydytoja Edita Zubrickienė pasiūlė aptarti ir pasitvirtinti pagrindinius grupės darbo įrankius – algoritmus tiek suaugusiems, tiek ir vaikams, kadangi ankstesnį variantą reikėtų šiek tiek keisti.

„Mūsų bendras tikslas sukurti tokį algoritmą, kuris būtų veiksmingas“, – teigė savivaldybės gydytoja, pridurdama, kad būtina jame surasti spragas, dėl kurių ankstesnis algoritmas nesuveikdavo.

Vicemeras paantrino E. Zubrickienei, informuodamas, kad ryšys su psichologinę krizę išgyvenančiu žmogumi nutrūkdavo Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje ir Šakių psichikos sveikatos centro informacija nepasiekdavo. Pasak jo, galbūt reikėtų raštiškai įteisinti, kad Priėmimo-skubios pagalbos skyrius perduotų Šakių psichikos sveikatos centrui reikalingą informaciją. Centro vadovas Audrius Starkauskas įsitikinęs, kad neturėtų būti kliūčių vienai sveikatos priežiūros įstaigai perduoti informaciją kitai, o tada centras jau turi savo aprašą ir tvarkas, kaip tą žmogų prisikviesti, kad jam būtų suteikta pagalba. Tačiau pridūrė, kad gydymas jų centre, diagnozavus depresinius susirgimus, gali užtrukti ir metus, ir dvejus, todėl čia informacija taip pat gali kuriam laikui sustoti, nes nežino, kada kiekvienu konkrečiu atveju galės pranešti apie pabaigtą gydymą.

Šakių pedagoginės-psichologinės tarnybos psichologė Aušra Jakavičienė pastebėjo, kad ne visa informacija pasiekia ir mokyklų psichologus. Jos teigimu, tik įvykus įvykiui girdimi priekaištai, kur buvo specialistai, tačiau dažnai jie iki tol ir nesužino, su kuo reikia dirbti.   

E. Zubrickienė žingsnis po žingsnio pateikė suaugusiesiems ir vaikams parengtus algoritmus, tardamasi su Psichologinių krizių valdymo grupės nariais, ar tokia veiksmų seka būtų gera, ar reikėtų ką nors keisti. Bendru sutarimu prieita prie vieningos nuomonės, kaip koreguoti algoritmus, kuriais bus naudojamasi įvykius kriziniam atvejui.