Praėjusį pirmadienį nuotolinėje diskusijoje kalbėta apie savižudybių prevenciją, Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Valija Šap pasidalino sėkminga savižudybių prevencijos iniciatyva Kupiškio savivaldybėje. Nors Šakių rajone savižudybių statistika gerėja, pasak kalbėjusios psichologės, padėti išgyvenantiems krizę reikia „čia ir dabar“.

Diskusiją organizavęs Seimo narys Giedrius Surplys kalbėjo, kad galbūt šis pokalbis, paskleista žinia padės išgelbėti bent keletą žmonių gyvybių.

Pokalbyje dalyvavęs rajono vicemeras Darius Jakavičius informavo, kad šių metų pradžioje buvo sudaryta Šakių rajono savivaldybės psichologinių krizių valdymo grupė, kurios vadovas jis yra, o reagavimo į savižudybių riziką Šakių rajone algoritmai buvo patvirtinti gegužės mėnesį. Pasak vicemero, kiekvieno mėnesio 7 d. iš policijos, medikų  yra gaunama informacija apie teiktą pagalbą ketinusiems ar mėginusiems nusižudyti. Rajono statistika tokia: nuo birželio iki gruodžio 1 d. rajone nusižudė keturi žmonės (trys kaime, vienas mieste), buvo septyni bandymai žudytis.

„Kad mes keliaujam į visišką karantiną, tai verčia sunerimti. Psichikos sveikatos specialistai sako, kad Covid-19 sąlygotas karantinas tikrai neigiamai paveiks visuomenės psichologinę sveikatą. Todėl su tokia truputėlį baime laukiam kitų metų“, – kalbėjo vicemeras.

Kaip sprendžiama savižudybių problema Kupiškyje, įžvalgomis pasidalino Psichologų sąjungai  vadovaujanti, Kupiškyje gyvenanti ir dirbanti psichologė V. Šap, kuri pristatė „Kupiškio projektą“ – sėkmingą savižudybių prevencijos iniciatyvą, kuri dabar įgyvendinama 15-oje Lietuvos savivaldybių. Anot jos, sukurti algoritmus, Krizių valdymo grupes nėra lengva, tačiau dar sunkiau išlaikyti pagalbos teikėjų tinklo gyvybingumą.

„Nuolat būti šalia mirties, šalia kenčiančio yra labai sunku“, – sako psichologė.

Ji pasakojo, kad Kupiškis daug metų pirmavo pagal savižudybių skaičių Lietuvoje, kasmet būdavo12–15 savižudybių. Šiandien viešnia jau gali pateikti šiek kiek džiuginančius rezultatus: užpraeitais metais – keturi atvejai, pernai šeši, šiemet du.

„Mitas yra, kad žudosi tik alkoholikai ar socialinėje atskirtyje esantys žmonės. Žudosi verslininkai, savivaldybių tarybų nariai, žudosi jų artimieji, medikai. Kol mes gyvensime savižudiškoje visuomenėje, nes pirmaujame Europoje pagal savižudybių skaičių, tol nė vienas iš mūsų negalime būti ramus, kad mūsų artimoje aplinkoje nebus savižudybės“, – kalbėjo psichologė.

Ji dar paminėjo, kad ketinimų nusižudyti yra daug daugiau nei mėginimų. Anot jos, yra daug „paslėptų bandymų“, o pagalbos po bandymo žudytis negavimas iki 40 proc. didina tikimybę, kad žmogus bandys dar kartą prieš save pakelti ranką, nes „nėra užkardomos tolimesnės savižudybės“.

Pasak V. Šap, pagrindinės savižudybių priežastys visai ne ekonominės. Pirmajame priežasčių trejetuke – santykiai, vienišumas ir psichologinės traumos (ypač – paauglystėje patirtas smurtas). Taip pat žinia apie savo, artimųjų sveikatos būklę – ypač onkologines ligas.

„Žmonės žudosi ne todėl, kad nori mirti, o todėl, kad nebepakelia kančios. Ir kai daug kartų žmogus bando spręsti, ieškoti, kaip sumažinti tą kančią, ir jam nepavyksta, jis sugalvoja vienintelį būdą – nutraukti tą kančią, tai nutraukti sau gyvybę. Ir iki paskutinio momento jis tikisi, kad įvyks stebuklas ir kažkas jį išgelbės“, – sako psichologė.

Anot jos, itin svarbu atpažinti žmogaus kančią ir laiku nukreipti pas specialistus. Dažnai kančioje esantis žmogus, galvojantis apie savižudybę, yra nelinkęs kreiptis pagalbos. Atvirkščiai, jis yra nusivylęs aplinkiniais, savimi, linkęs atsitraukti ir užsisklęsti. Todėl svarbu šviesti visuomenę, kad žmonės pastebėtų, atpažintų, kuomet artimas žmogus, kaimynas, bendruomenės narys kalba, jog nenori gyventi.

V. Šap pasakojo, kad į projektą Kupiškyje įsitraukė ne tik savivaldybės atstovai ir medikai, bet ir nevyriausybinės organizacijos, kaimo bendruomenės. Anot jos, nevyriausybininkai gali būti ta tarpinė grandis, nes žmogus dažniausiai neišdrįsta nueiti pas psichologą ar gydytoją, bet gali pasipasakoti bendruomenės pirmininkui, jaunimo atstovui, kuris žinodamas, kaip reaguoti, jau gali nukreipti žmogų tolimesnei specialistų pagalbai. Pasak V. Šap, kai kalbame apie savižudybės grėsmę, pagalba turi būti čia ir dabar, o ne po savaitės. Anot jos, psichologas galėtų būti ne tik psichikos centre ar visuomenės sveikatos biure, į kuriuos žmonės vis dar vengia kreiptis, bet kažkur neutralioje vietoje. Ir kad, pavyzdžiui, privačia psichologo praktika užsiimančio psichologo konsultacijas galėtų šeimoms, kurios neišgali susimokėti, apmokėti verslininkai. Viešnia pasakojo, kad, pavyzdžiui, vienas ūkininkas Kelmės rajone išlaiko telefono liniją senjorams konsultuoti.

„Kupiškyje išryškėjo senyvų žmonių savižudybių skaičius. Metėme stiprias pajėgas į pagalbą seniems žmonėms, atidarėme emocinės paramos liniją“, – patirtimi dalijosi V. Šap, mananti, kad savivaldybė galėtų prisidėti ir atvežti žmones, lankančius, pavyzdžiui, Anoniminių alkoholikų grupę.

V. Šap pasidžiaugė, kad savižudybių prevencijai nemažai skiriama Vyriausybės lėšų, numatoma, kad greitu metu psichikos sveikatos centruose padidės psichologų skaičius.

Prie pokalbio prisijungęs Visuomenės sveikatos biuro vadovas Viktoras Lebedžinskas pristatė biuro veiklas, paminėjo, kad vyksta mokymai, kad į čia dirbančius psichologus išdrįsta pagalbos kreiptis vis daugiau žmonių. Jis taip pat akcentavo, jog ilgą laiką savižudybių rodiklis Šakių savivaldybėje buvo raudonoje zonoje, dabar situacija gerėja, vadovas išsitikinęs, kad tam turi įtakos ir biuro vykdomos veiklos, ir padidėjęs psichologinių konsultacijų skaičius.

„Sudėtinga darosi psichologines konsultacijas teikti karantino metu nuotoliniu būdu. Žmonės, kurie turi problemų, nori šilto akių kontakto, artimo kontakto“, – pastebėjo V. Lebedžinskas.

Kaip vėliau informavo V. Šap, psichologinė pagalba karantino metu bus teikiama kaip būtinoji pagalba, svarbu, kad žmonės nebijotų kreiptis.