Hemodializė - jau ketverius metus Šakiuose

dializeGintarė MARTINAITIENĖ

Šakių ligoninėje jau beveik ketverius metus patalpas nuomojasi marijampoliečio gydytojo Algio Laurinaičio ambulatorija, kuri rajono gyventojams teikia hemodializės paslaugas. Iki to laiko šios paslaugos rajone išvis nebuvo, o vėliau dėl tam tikrų priežasčių ligoniai vis tiek vykdavo į Kauną. Dabar, kiek žinoma, emigruojančių pacientų nėra, o tiems, kuriems hemodializė reikalinga, sėkmingai ja naudojasi Šakiuose.

Nuotr. Gydytojas A. Laurinaitis aiškino, kokiu principu veikia dializės aparatas ir kaip jo pagalba yra pravalomas paciento kraujas.

Dializė – tai pakaitinė inkstų terapija, kuri taikoma inkstų ligomis sergantiems žmonėms. Ji reikalinga, kai savi inkstai nebesugeba apvalyti organizmo nuo medžiagų apykaitos produktų, pašalinti vandens pertekliaus, palaikyti normalios organizmo šarmų ir rūgščių, elektrolitų pusiausvyros.

Pasak Šakių ligoninėje įsikūrusio gydytojo A. Laurinaičio, mūsų rajone hemodialize naudojasi 11 pacientų. „Dažniausiai tai yra senjorų liga. Sergančiųjų amžiaus vidurkis yra apie 64 metus. Jūsų rajone yra atvirkščiai. Gana nemažai jaunų žmonių. Tarp pacientų yra ir devyniolikmetis, 22 metų, 25 metų, 30 metų žmonės“, - vardijo gydytojas.
 
Per savaitę Šakių ligoninėje gydytojas dirba 3 dienas, tad visas tas dienas pacientai po 4 valandas yra hemodializuojami. Gydytojas aiškino, kad per tokį laiką inkstai atlieka 7-8 proc. normalios savo veiklos, tačiau to pakanka. Pasirodo, vienos procedūros metu yra pravaloma apie 40 litrų paciento kraujo. Žmogus vidutiniškai turi 5 litrus kraujo, tad galima paskaičiuoti, kiek kartų pacientų kraują prafiltruoja aparatai.

„Maždaug prieš 20 metų buvo laikomasi tam tikro amžiaus cenzo. Pavyzdžiui, vyresniems žmonėms, tarkim, septyniasdešimtmečiams, tokia procedūra tiesiog nebuvo teikiama. Toks ligonis būdavo savotiškai nurašomas dėl savo amžiaus. Dabar to nėra“, - džiaugdamasis pasikeitusiu požiūriu kalbėjo medikas.

Atrodytų, reikia džiaugtis, kad Šakių rajono gyventojams nereikia vykti į Kauną ar Marijampolę, jog būtų atliekama gyvybiškai reikalinga procedūra. Dabar tokių emigruojančių pacientų, kiek žinoma, nėra, ir visi šiomis paslaugomis naudojasi Šakiuose. Tačiau anksčiau buvo tokių, kurie keliskart per savaitę vykdavo į Kauną. Kyla klausimas, ar buvo verta po kelis kartus per savaitę vežioti pacientus kitur, kai Šakiuose buvo teikiamos tokios pačios hemodializės paslaugos? Žinoma, kiekvieno pasirinkimo laisvė ir nesiknaisiokime po praeitį.

Tuo metu pavėžėjimo paslaugą teikė ir Šakių žmonių su negalia sąjunga. Kaip aiškino sąjungos pirmininkė Stasė Vasaitienė, dabar likęs ar vienas, ar du tokie žmonės, tad vežioti tiesiog neapsimoka. „Dabar į Kauną nevežiojame dėl žmonių stygiaus. Anksčiau vežiojome, nes to norėjo žmonės. Ne vienas akcentuodavo, kad Kaune geresnė aparatūra, pacientai labiau stebimi medikų“, - aiškino S. Vasaitienė. Tuo tarpu gydytojas A. Laurinaitis, kaip pats teigia, nors per daug nesigilina, bet stebisi ankstesne situacija. „Pagalvokite, žmones veža į Kauną, o pas mus į Šakius, pavyzdžiui, iš Išdagų negali atvežti. Žinoma, aš nežinau tos sistemos ir nekontroliuoju, bet lyg keistai būdavo. Buvo klaidinga informacija, kad neva aparatūra prasta, ar medikai neprižiūri“, - mintimis dalijosi pašnekovas. Dabar, šios problemos, jei ją galima taip vadinti, tiesiog neliko. Per tą laiką, kol pacientui atliekama hemodializė, jis gali snausti, žiūrėti televizorių ar skaityti laikraštį.

Visgi tam tikrų nepatogumų, pasak gydytojo, yra ir dabar. A. Laurinaitis aiškino, kad jis labai nepatenkintas UAB „Šakių vandenys“ vandens tiekimu. „Įsivaizduokime, mes dirbame tris dienas per savaitę ir vis vien per tą laiką būna, kad dingsta vanduo, be kurio negali būti atliekama hemodializė. Be to, tuomet kemšasi filtrai ir atsiradus vandeniui praeina laiko kol vėl atsistato siurbliai, tad nepatogumų tikrai kyla“, - aiškino medikas. Pasak jo, nors jis dirba keliose savivaldybėse, nei vienoje nesisuduria su šia problema. „Jūs parašysite, bet tikrai nemanau, kad kas nors šiuo klausimu pasikeis“, - mintimis dalijosi A. Laurinaitis.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip kovoti prieš žiaurų elgesį su gyvūnais?

klausimelis 04 26Mindaugas iš Zapyškio:

Nepriklausomai, kur laikomas šuo, ant grandinės ar voljere, reikia jam sudaryti sąlygas. Nelaikyčiau žiauriu elgesiu su gyvūnu, jei jis ant grandinės gali lakstyti po visą kiemą. Kartais grandinė gali suteikt šuniui daugiau laisvės nei gyvenimas voljere. Manau, ir dabar yra numatytos pakankamai griežtos bausmės kovai prieš žiaurų elgesį su gyvūnais, nes, kiek žinau, yra ir baudžiamoji atsakomybė – laisvės atėmimo bausmė.

klausimelis 04 26 2

Lina iš Šakių:

Manau, kad pririšti šunį prie grandinės nėra blogai, bet tokie įvykiai, kai norima jais atsikratyti itin žiauriais būdais, yra netoleruotini. Jei jau nėra galimybės ar noro laikyti šuns ar katės, galima kreiptis į gyvūnų globos įstaigas, bet ne kažkur išvežt ir atsikratyt. Manau, kad už žiaurų elgesį su gyvūnu bauda nuo 200 iki 1 tūkst. eurų jau būtų žmogui bausmė.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.