Artėjant savivaldybių tarybų ir mero rinkimams, prasidėjo politikų ir ministrų vizitai. Neseniai rajone lankėsi socialdemokratų desantas su Ministru Pirmininku Algirdu Butkevičiumi priešakyje, šį savaitgalį laukiama partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovų viešnagė. Praėjusį antradienį rajono švietimiečiai sulaukė darbiečio švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio.

 

 

Visą dieną mūsų rajone  praleidęs švietimo ministras, galima sakyti,  dažnas svečias Plokščių mokykloje – daugiafunkciame centre. Šįkart jame oficialiai lankėsi jau trečiąjį kartą.  Šio vizito metu D. Pavalkis aplankė ir Sintautų pagrindinę mokyklą bei Marijampolės profesinio rengimo centro Kudirkos Naumiesčio skyrių, Šakių „Žiburio“ gimnazijoje susitiko su rajono švietimo įstaigų vadovais ir rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus specialistais.

Nors ministras ir kvietė susirinkusiuosius aštresnei diskusijai, tačiau švietimiečiai buvo nekalbūs, klausimų  jam turėjo nedaug. Kalbėdamas apie šiandieninę švietimo situaciją šalyje, D. Pavalkis iškėlė stojimo į aukštąsias mokyklas problemą. Pasak jo, daugėja atsipalaidavusių jaunų žmonių, kurie nori ne mokytis, o pirkti studijų vietą universitete ar kolegijoje. „Todėl motyvacijos sustiprinimui ir bus įvesti 4, 6 , 8 ir 10 klasių testai, kurie per metus kitus taps stojamaisiais į kitą klasę egzaminais“, - teigė ministras, užsimindamas, kad atsiras papildomi reikalavimai, laikant  valstybinius abitūros egzaminus.

Svečias pasisakė už mokyklų vadovų skyrimo pakeitimus, kompetencijų vertinimą ir rotacijos svarbą. Pasak jo, švietimo įstaigų direktoriai bus vertinami ne pagal asmeninių savybių žavesį, bet pagal jo vadovaujamų mokyklų pasiekimus. Sutartys su jais bus pasirašomos penkeriems metams.  Kalbėdamas apie ES struktūrinių fondų paramą, D. Pavalkis apgailestavo, kad atsiranda įmonių ir organizacijų, kurios nedaro investicijų, o tiesiog įsisavina lengvai gautus pinigus. Kaip pavyzdį jis pateikė Sintautų pagrindinės mokyklos sporto salę, kuri pastatyta už 850 tūkst. litų, tai kitose šalies mokyklose tokios salės kainavo nuo 3,5 iki 5 mln. litų, nors statybinės medžiagos kainuoja tiek pat.

Ministras apgailestavo, kad daugelyje rajonų yra visiškai renovuotų mokyklų, kurios šiandien stovi tuščios. Reiškia, švietimo skyriai ir savivalda pasielgė  neracionaliai, nors tikrai žinojo, kad tose mokyklose netrukus pritrūks mokinių. Kalbėdamas apie švietimo įstaigų renovaciją, svečias pabrėžė, kad pirmenybė bus teikiama pusiau luptoms, pusiau skustoms didesnėms mokykloms, kurios apsišiltinusios išorę, tačiau nesusitvarkiusios vidaus, neturi ventiliacijos, arba atvirkščiai.

D. Pavalkis klausė rajono mokytojų nuomonės, ar reikalingos pagrindinėse mokyklose 9 ir 10 klasės, mat girdėjo nuomonių, jog jose mokiniai išmokomi tinginiauti. Kriūkų pagrindinės mokyklos direktorė Lilija Liutvinienė paprieštaravo šiam teiginiui, apgailestaudama, kad gudresni mokiniai išeina į gimnazijas ir vėliau siekia aukštojo mokslo, o kaimo mokyklose dešimtą klasę baigę mokiniai, dažniausiai toliau mokosi įsigydami ir profesiją.

„Mes pakankamai blogai atrodome kitų šalių atžvilgiu pagal aukštąsias mokyklas baigusiųjų kompetenciją, gebėjimus ir galėjimus. Buvo padarytas tyrimas šiaurės (Švedija, Danija) ir pietų (Italija, Graikija, Portugalija) šalių teritorijose. Šiaurės šalių aštuoniolikmečiai, baigę bendrojo lavinimo mokyklas ir kartu įgiję profesiją turėjo daugiau kompetencijų ir gebėjimų nei pietų šalių studentai, baigę aukštojo mokslo bakalaurą. Todėl darbo rinkoje šiauriečiai taip pat buvo visa galva aukštesni, - pasakojo švietimo ministras. -  Bijau, kad Lietuva artėja prie pietų šalių. Ekonominiu požiūriu šalis ketvirta nuo galo, tačiau pirmauja pagal studentų, baigusiųjų aukštąjį mokslą, skaičių.“

Šakių „Žiburio“ gimnazijos ekonomikos mokytoja Daiva Palukaitienė, dirbanti Šakių verslo informacijos centro direktore, klausė, ar yra galimybių, kad Marijampolės profesinio rengimo centro Kudirkos Naumiesčio skyrius galėtų ruošti rajono rinkai reikalingų profesijų darbuotojus. D. Pavalkis sutiko, kad problema yra, tačiau yra ir jos sprendimo būdų. Viena iš išeičių – mokomieji gamybos cechai, įsikūrę šalia gamyklų, kuriuose būtų ruošiami reikalingiausi specialistai. Kita – skyrių atjungti nuo Marijampolės ir prijungti prie kurios nors rajono gimnazijos. Skyriaus vedėjos Marijos Jurgilienės teigimu, skyrius galėtų ruošti stalius, baldžius ir apmušėjus, tačiau šioms specialybėms nėra susidomėjimo, trūksta mokinių, norinčių jas mokytis.

Be abejo, susitikimo metu buvo užsiminta ir apie mokytojų algas, dėl kurių vyko streikai. Ministro teigimu, einama prie metodikos, kad bus atsisakyta mokinio krepšelio ir pereita prie klasės krepšelio. „Iš vienos pusės, tai gerai tuo, kad bus galima suskaičiuoti, kiek ko reikia visos klasės mokymui, tačiau iš kitos pusės, jei į kitą mokyklą bus leista išeiti visai klasei, tai kai kurioms mokykloms būtų galas, - aiškino D. Pavalkis. – Aš nesakau, kad jūs taip darysit, tačiau grėsmė yra ir jai reikia iš anksto užkirsti kelią.“

Svečias išsakė problemą, kad nėra mokytojų atleidimo, todėl mažėjant mokinių skaičiui susidarė per didelis mokytojų skaičius. Pats didžiausias visoje Europoje. Šiandien vienam mokytojui tenka aštuoni mokiniai.  Švietimo ministras pabrėžė, kad dirbant penkias valandas per savaitę arba, kaip ponas Navickas - dvi dienas po tris valandas, nori labai geros algos – tai taip negali būti. Turim žinoti, koks yra mokytojo krūvis, už kurį jis gautų garantuotą darbo užmokestį, kurį visi žino. Švedijoje kiekvienos mokyklos direktorius gauna tam tikrą pinigų sumą, kurią jis pagal savo nuožiūrą gali paskirstyti mokytojams už papildomai atliekamą darbą. Kaip teigė D. Pavalkis, yra galimybė, kad mes paseksime jų pavyzdžiu.

Šakių „Žiburio“ gimnazijos dailės mokytojas Algimantas Vorevičius iškėlė jaunų mokytojų stygiaus problemą, nes daugelyje seminarų pasijunta, „kaip senelių prieglaudoje“. Jis klausė, ką reikės daryti tada, kai šie seneliai ne po vieną, o būriu išeis iš mokyklos? Švietimo ministras pajuokavo, kad laukia nesulaukia to laiko, nes per senyvo amžiaus mokytojus į mokyklas nepatenka jauni mokytojai. „Šiandien nesimokoma pedagoginių specialybių, nes jie galės įsidarbinti tik tuo atveju, jei švietimo sistemoje turės kokį dėdę ar tetą, - atviravo svečias. – Lietuvos edukologijos universitetas seniai  nesurenka nei matematikų, nei fizikų, nei biologų, nei informatikų. Niekas neina.“

D. Pavalkio manymu,  vienas variantas - nors retsykiais įdarbinti po keletą jaunų specialistų, kitas - pradėti ruošti mokytojus, pirma jiems įsigyjant specialybę, o po to tampant pedagogu.  „Negalim daryti diskriminavimo ir išleisti į pensiją pagal amžiaus skirtumą, - kalbėjo švietimo ministras. – Yra išimtys tik policijos ir priešgaisrinės dalies pareigūnams. Be to, šiandien išleisti į pensiją žmogų, sulaukusį pensinio amžiaus praktiškai beveik neįmanoma. Darbo santykius reguliuoja darbo kodeksas, todėl joks švietimo įstatymas to pakeisti negali. Mes siūlome šią problemą spręsti šalių susitarimu ir pridėti mokyklai tiek pinigų, kiek ji sumokės mokytojui už išeitinę kompensaciją. Tai pradėti taikyti jau nuo šių metų.“