Kiek dar mokyklos gali veržtis diržus?

direktoriai mokykluAgnė NAUMAVIČIŪTĖ

Gyvename tarsi užburtame rate. Ir prognozės nieko nebedžiugina: jei rajone ir toliau neatsiras naujų darbo vietų, čia ir toliau nedaugės žmonių. Nedaugės žmonių, nebus ir vaikų. O koks likimas tuomet laukia jau ir taip diržus susiveržusių rajono mokyklų?

Nuotr. Iš kairės: Juozas Rakickas,  Gintautas Pranskaitis ir Algirdas Buragas yra sunerimę dėl savo vadovaujamų mokyklų likimo.

Reikia plano

Praėjusių metų pabaigoje rajono savivaldybės meras Juozas Bertašius gavo Švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės pasirašytą raštą. Praėjusiais metais baigėsi savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 m. bendrųjų planų įgyvendinimas. Rašte pranešama, jog dėl to reikia pradėti rengti naujus bendrojo ugdymo mokyklų tinklo optimizavimo bendruosius planus 2016–2020m. Rajono savivaldybė bendrąjį planą turėtų patvirtinti iki kovo 1 d.

Sudarant mokyklų tinklo optimizavimo planą, jame reikia nurodyti 2016–2020 m. prognozes – kaip rajono mokyklose keisis mokinių skaičius. Jei mokinių mažėja, koks tuomet likimas laukia tuštėjančių mokyklų?

Rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Elvydas Pauliukėnas teigė, jog nevertėtų tokiomis prognozėmis aklai pasitikėti, mat niekada negali žinoti, kada viskas gali pasikeisti: vaikų sumažės ar padaugės.

Dėl bendrojo plano rengimo ateinančiam etapui praėjusį ketvirtadienį gan įtemptai diskutavo rajono savivaldybės Mokyklų tinklo pertvarkos darbo grupė.

Jaus mokinių stygių

Švietimo ir sporto skyriaus specialistas Gintaras Demenius atliko preliminarius skaičiavimus, kurie parodė, jog liūdniausios prognozės numatomos Slavikų pagrindinei mokyklai, Paluobių mokyklai-daugiafunkciam centrui bei Žvirgždaičių progimnazijai. Pagal atliktus skaičiavimus spėjama, jog šios mokyklos apie 2018–2019 m. pradės jausti akivaizdų mokinių stygių. Kitose mokyklose, nors ir mokinių mažės, tačiau nežymiai. Štai Kriūkų mokykloje mokinių skaičius kaip tik turėtų išaugti. Tiesa, kaip jau buvo minėta, skaičiavimai preliminarūs, tad jais aklai pasitikėti nereikėtų.

Per paskutinį dešimtmetį šalies bendrojo ugdymo mokyklose mokinių skaičius sumažėjo daugiau kaip 218 tūkst. Prognozuojama, jog mokinių skaičius stabilizuosis tik apie 2020m. Kita vertus, savivaldybės daug padarė, kad mokinių, klasių komplektų, mokyklų ir skyrių skaičiaus santykinis mažėjimas per šį laikotarpį būtų pakankamai tolygus.

Direktoriai sutrikę

Darbo grupės posėdyje dalyvavę Slavikų pagrindinės mokyklos direktorius Juozas Rakickas, Paluobių mokyklos-daugiafunkcio centro direktorius Algirdas Buragas bei Žvirgždaičių progimnazijos direktorius Gintautas Pranskaitis neslėpė, jog yra nusivylę, o ko griebtis, kaip išlaikyti stabilų mokinių skaičių, nežino. Kita vertus, G. Pranskaičio teigimu, mokinių skaičius pakisti gali bet kada.

„Štai praėjusiais metais į miestelį atsikraustė dvi šeimos, į mokyklą atėjo septyni vaikai. Tai iškart mokinių skaičių mokykloje padidino 12 proc.“, – pastebėjo direktorius.

Posėdžiavusi darbo grupė turėjo priimti sprendimą, kokį įrašą įrašys į mokyklų tinklo optimizavimo planą dėl šių mokyklų, jei jose mokinių skaičius žymiai sumažės. E. Pauliukėnui pasiteiravus direktorių, kokią išeitį jie siūlo, šie buvo sutrikę ir sakė nežinantys, ką daryti. Vėliau buvo priimtas sprendimas į planą rašyti, jog, atsižvelgiant į mokinių skaičių tam tikrais metais, derėtų svarstyti mokyklos statusą. Vienas iš pasirinkimų būtų, jog šios mokyklos tapti didesniųjų skyriais.

Kalbos nepadeda

E. Pauliukėnas teigė nesuprantąs, kam reikalingas toks ilgas planas – iki 2020 m. Mat nei Švietimo ir sporto skyriaus darbuotojai, nei mokyklų direktoriai, nei niekas kitas negali tiksliai nuspėti, koks konkrečiai mokinių skaičius žengs į mokyklas ateity. Vedėjo teigimu, daug įtakos daro kartais iš piršto laužtos kalbos bei spaudoje pasirodę straipsniai.

„Tėvai, perskaitę apie mokinių mažėjimą vienoje ar kitoje mokykloje, savo vaikų į jas nebeleidžia, taip dar labiau jas pasmerkdami užsidaryti ar tapti skyriumi“, – atvirai pasakė skyriaus vedėjas.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kodėl gegužės 1-ąją, Darbininkų dieną, žmonės nedirba?

klausimelis 04 30Ivanas iš Kriūkų:

Dievas sukūrė žmonėms pakankamai dienų darbui. Nepritarčiau siūlymui išbraukti Darbo dieną iš nedarbo dienų sąrašo. Manau, ši diena turi būt laisva, kad žmonės galėtų pasidžiaugti pavasariu, išeiti į gamtą ir pamąstyti, dėl ko aš gyvenu, ką aš duodu kitiems. Jei žmogus bus apkrautas darbais, mažiau aplink save matys. Tad laisva diena niekam nepamaišys. 

klausimelis 04 30 2

Kristina iš Keturnaujienos:

Nes priskirta prie nedarbo dienų. Kiekviena papildoma laisva diena gerai, ypač žmonėms, turintiems šeimas, be to, kiekvienas namuose turi savo darbų. Nepritarčiau, kad ją reikėtų naikinti, nebent būtų priimtas sprendimas pridėti prie atostogų dienų.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.