Nuotr. Barzdų bendruomenės centro pirmininkė Ilona Leleivienė (viduryje) apgailestavo, kad rajono valdžia neatsižvelgė į bendruomenės prašymus kaime įsteigti visą darbo dieną veikiantį darželį.

Agnė NAUMAVIČIŪTĖ

Praėjusį trečiadienį rajono savivaldybės mero pareigas laikinai einantis tarybos narys Juozas Puodžiukaitis, Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Elvydas Pauliukėnas, Griškabūdžio gimnazijos direktorius Arūnas Šalnaitis ir Barzdų seniūnas Remigijus Naujokaitis barzdiečiams pranešė liūdną žinią – kaime esanti mokykla nuo rugsėjo 1 d. uždaroma.

Diskusijos dėl darželio

„Draugo“ laikraštyje jau ne vieną kartą rašėme apie Griškabūdžio gimnazijos Barzdų skyriuje susiklosčiusią situaciją. Rašėme ir apie tai, kad joje drastiškai sumažėję mokinių (šiuo metu čia mokosi šeši darželinukai ir 11 mokyklinio amžiaus vaikų), o ateinančiais metais joje liktų viso labo aštuoni mokyklinukai.

Skyriaus išlaikymas metams rajono savivaldybei atsieina 22 tūkst. eurų. Todėl nuspręsta ilgiau nelaukti ir pasibaigus šiems mokslo metams pastato duris užverti visam laikui.

Gyventojai valdžios atstovų teiravosi, kaip bus sprendžiama problema dėl vaikų pavėžėjimo, kaip juos reikės vakarais iš Griškabūdžio darželio parsivežti. E. Pauliukėnas kalbėjo – jei vaikai lankys Griškabūdžio darželį, tai ir pavėžėjimo problema bus išspręsta.

Atrodo, kad kaimo gyventojai su sprendimu, kad Barzduose nebeliks mokyklos, jau yra susitaikę, tačiau mato dar vieną viziją, kaip būtų galima išnaudoti pastatą, kad jis neliktų tuščias.

Barzdų bendruomenės centro pirmininkė Ilona Leleivienė sakė, kad jau daugelį metų, kaip su tos ramunėlės lapeliais buriama „myli nemyli“, taip čia – uždaryti mokyklą ar ne. Anot jos, bendruomenė supranta situaciją, kad esant tokiam mokinių skaičiui savivaldybei ši mokykla yra tapusi našta.

„Tačiau gaila, kad savivaldybė kelerius metus neišgirdo mūsų. Neišgirdo, jog mes norime, kad čia būtų normalus darželis, kuris dirbtų iki 17 valandos vakaro“, – kalbėjo I. Leleivienė.

Pirmininkė pasakė, ko kaimo gyventojai tikisi ir ko norėtų bei ką būtų galima įgyvendinti. 2016–2023 m. Vietos veiklos grupės strategijoje viena iš priemonių yra „Gyventojų ir bendruomenės įtraukimas į viešųjų paslaugų teikimą“. Tokio projekto įgyvendinimui yra skiriama iki 100 tūkst. eurų, o 20 proc. tenka prisidėti savivaldybei.

„Pastato likimą būtų galima spręsti pasinaudojant ir šiuo projektu. Jei jis pastovės kelerius metus be šildymo, nenaudojamas, iš jo liks tik vaiduoklis. Aišku, prieš rengiant projektą reikėtų susisiekti su tėvais, kurių vaikai darželį lanko Pilviškiuose ar Griškabūdyje, paklausti, ar jie sutiktų savo atžalas leisti į šį darželį“, – tęsė moteris.

Požiūris skeptiškas

Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas, išgirdęs I. Leleivienės pasiūlymą dėl darželio steigimo, buvo skeptiškas. E. Pauliukėnas bendruomenės pirmininkei tiesiai šviesiai pasakė, kad visų pirma reikia turėti darželinio amžiaus vaikų, o tik po to kurti planus.

Į vedėjo klausimus, kodėl vaikai darželį lanko Pilviškiuose, o ne Barzduose, tėvai atsakė labai paprastai – tėvai važiuoja dirbti į Pilviškių pusę, tad ir savo atžalas mokytis ir į darželį leidžia tame krašte. Barzduose darželinukų grupė veikia tik iki 14 val., čia mažyliai nemiega, nes tam nesudarytos sąlygos.

„Savo laiku buvo 25 vaikai, kurie būtų lankę Barzduose esantį darželį, jei čia būtų sudarytos sąlygos juos pasiimti po darbo. Juk kiekvienas dirbantis žmogus ves savo vaiką į tokį darželį, kuris dirbs visą darbo dieną. Bet tuo metu mūsų prašymų niekas neišgirdo“, – teigė I. Leleivienė.

Po ilgų diskusijų E. Pauliukėnas pasakė, kad sprendimą dėl skyriaus uždarymo priims rajono savivaldybės taryba, o kadangi yra tiek mažai vaikų, švietimo įstaiga paprasčiausiai negali egzistuoti.

Griškabūdžio gimnazijos direktorius, reziumuodamas susitikimą, kalbėjo, kad Barzdai gimnazijos skyriumi yra jau devinti metai.

„Čia yra specifinė situacija, specifinis kaimas ir specifinė bendruomenė. Man labai sunku suprasti jos logiką ir santykius. Gal dėl to, kad mes esame nemažu atstumu vieni nuo kitų... Ji pati susinaikino savo pagrindinę mokyklą, kitaip nepasakysi. Po to visą laiką buvo kalbama, kad mokinių bus, tačiau jų visąlaik sąraše vienoks skaičius, o ateina mokytis kitoks. Tikrai užjaučiu bendruomenę ir matau jos problemas, tačiau labai sunku kažką planuoti. Čia nėra darbo vietų, žmonės išvažiuoja, tokia yra situacija“, – kalbėjo A. Šalnaitis.

Gimnazijos direktorius, kreipdamasis į gyventojus, akcentavo, kad klaidinga manyti, jog mokykla „uždaroma tyčia“. Anot jo, rajono valdžia kiek įmanoma stengėsi, dėjo visas pastangas, kad šis skyrius išliktų. Tačiau ateina ta riba, kai mokyklą išlaikyti tampa nebeįmanoma.