Nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo Švietimo įstatymo pataisos, kuriomis įvedamos švietimo įstaigų vadovų kadencijos, nustatoma skaidresnė jų atranka ir didesnė atsakomybė savo bendruomenei. Visiems mūsų rajono švietimo įstaigų vadovams jau išsiųsti pasiūlymai neterminuotas darbo sutartis pakeisti į terminuotas.

Keisti Švietimo įstatymą paskatino ne pirmus metus išsakomos ekspertų pastabos, kad Lietuva turi susirūpinti vaikų mokymo kokybe – pagal vaikų pasiekimus tarp 28 Europos Sąjungos valstybių esame 21-i.

Kadangi švietimo įstaigų vadovų vaidmuo, gerinant švietimo kokybę, yra labai svarbus, įstatymo pataisomis numatyta užtikrinti skaidrią ir depolitizuotą vadovų atranką, sudarant sąlygas pareigas eiti stipriausiems ir nepriekaištingai reputacijai keliamus reikalavimus atitinkantiems švietimo lyderiams. Kaip ir iki šiol, jie švietimo įstaigų vadovų pareigas galės užimti viešojo konkurso būdu, tačiau įvestos penkerių metų kadencijos.

Šiuo metu mūsų rajono savivaldybės švietimo įstaigose dirba 21 vadovas. Pasak rajono savivaldybės Švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjo Elvydo Pauliukėno, šiemet Švietimo įstatymo pataisos palies tris 30 metų ir daugiau išdirbusius rajono švietimo įstaigų vadovus – Lukšių Vinco Grybo gimnazijos direktorę Nijolę Šapolienę, Griškabūdžio gimnazijos direktorių Arūną Šalnaitį ir Žvirgždaičių progimnazijos direktorių Gintautą Pranskaitį.

„Jų sutarties galiojimo terminas baigsis šių metų pabaigoje, norėdami toliau eiti direktoriaus pareigas, jie turės dalyvauti viešajame konkurse. Jei jį laimės, nuo 2019m. jiems bus pradedama skaičiuoti penkerių metų kadencija, kuriai pasibaigus švietimo įstaigos vadovas bus atleidžiamas iš pareigų. Tačiau kadencijų skaičius neapribotas, tad vadovai, jei jie atitiks konkurso reikalavimus, galės dalyvauti naujame konkurse“, – kaip veiks naujoji tvarka, paaiškino E. Pauliukėnas.

Švietimo įstaigų vadovai, einantys pareigas daugiau kaip 20 metų, dirbs iki 2020 m. sausio 1 d., norėdami pretenduoti į šias pareigas kitai kadencijai, turės dalyvauti konkurse. E. Pauliukėno tvirtinimu, kiekvienam švietimo įstaigų vadovui, kuriam pasiūlyta sudaryti terminuotą darbo sutartį, yra nurodytas laikotarpis, iki kada jis dirbs.

Kaip informavo Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos vyriausiasis specialistas Gediminas Morkeliūnas, išimtys yra taikomos tiems švietimo įstaigų vadovams, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją yra likę ne daugiau kaip penkeri metai. Jiems nustatomas terminuotos darbo sutarties laikotarpis iki 2023 m. sausio 1 d. Šiai grupei priklauso aštuoni rajono švietimo įstaigų vadovai.

„Pati pirminio įstatymo idėja – pakeisti senesnius švietimo įstaigų vadovus, manau, liko nepilnai įgyvendinta, nes kažkodėl išskyrė tuos, kuriems iki pensijos liko ne daugiau kaip penkeri metai, – svarstė G. Pranskaitis, nutylintis, ar dalyvaus viešajame konkurse direktoriaus pareigoms užimti. – Be abejo, kadencijų įvedimas yra reikalingas, tačiau ar tai duos naudos ir kaip paveiks pačią švietimo sistemą, sunku pasakyti.“

Paklausta, ar kadencijų įvedimas padės pagerinti švietimo kokybę, ar ketina dalyvauti viešajame konkurse, N. Šapolienė buvo konkreti: „Šiuo klausimu nuomonės neturiu ir nesu apsisprendusi...“

A. Šalnaičio manymu, šių pataisų rezultatai pasimatys po 5–10 metų, o darbo keitimas vienam yra labai paprastas dalykas, kitam – didelis stresas.

„Iš tiesų man kelia abejonių tas laikinumas. Juk pirmus–antrus metus vyksta susipažinimas su mokykla ir visais jos reikalais, užtrunka laiko, kol perpranti žmones, trečiais metais pradedi dirbti ir žiūri, kad jau baigiasi kadencija, – atviravo Griškabūdžio gimnazijos direktorius. – Aš svarstau kandidatuoti į vadovo pareigas, tačiau dar nepraėjau kompetencijų patikrinimo. Jei neatitiksiu reikalavimų, tai ir nekandidatuosiu. Tas praėjimas nelengvas, nes nėra apibrėžtų kriterijų, ne visai aišku, ką ten tikrina, ir tam pasiruošti labai sudėtinga. Todėl Kidulių ir Gelgaudiškio mokyklose dirba žmonės, laikinai einantys direktoriaus pareigas. Paprasčiausiai žmonės to patikrinimo neįveikia.“