Baigėsi Vilkaviškio vyskupijos mokinių rašto darbų konkursas „Jauno kataliko vieta bažnyčioje“, kuriame puikiai pasirodė „Varpo“ mokyklos šeštokė Ieva Martinaitytė.
Konkursas vyko dviejose amžiaus grupėse: 5–8 klasių mokiniai rašė laiškus popiežiui Pranciškui, o 9–12 ir I–IV gimnazijos klasių mokiniai – esė, kuriose svarstė apie savo vietą Bažnyčioje.
Informuojama, kad iš viso buvo gauti 67 darbai iš 17 Vilkaviškio vyskupijoje esančių mokyklų. Darbus vertino Katechetikos centro sudaryta komisija.
5–8 klasių grupėje geriausiai įvertintas „Varpo“ mokyklos 6a klasės mokinės Ievos Martinaitytės rašinys, jai skirta pirmoji vieta (tikybos mokytoja Vilma Naujokaitienė ir lietuvių kalbos mokytoja Vilija Meškaitienė).
Konkurso tikslas skatinti mokinius atidžiau įsižiūrėti į savo indėlį Bažnyčios gyvenime, ugdyti gebėjimą atpažinti tolinančius nuo Dievo ar atvedančius prie Jo gyvenimo pasirinkimus bei ieškoti tikėjimo pažinimą gilinančių veiklų.
Ievos Martinaitytės laišką popiežiui, už kurį savo amžiaus grupėje ji įvertinta geriausiai, galima perskaityti mūsų interneto svetainėje www.drg.lt po šia informacija.
„Draugo“ inf.
Gerbiamas Popiežiau,
esu dvylikos metų mergaitė, vardu Ieva, gyvenu mažame Lietuvos miestelyje Šakiuose. Aš mokausi šeštoje klasėje. Esu jauna ir dar ieškau savęs, noriu atrasti teisingą ir gerą kelią į savo ateitį. Norėčiau su Jumis pasikalbėti ir paklausti Jūsų keleto klausimų.
Jums yra svarbu, kad „šeimos paklaustų savęs, ar jos gyvena iš meilės, dėl meilės ir meilėje“. Manau, kad mano šeima tikrai gyvena ir iš meilės, ir dėl meilės, ir meilėje. Mes pasitikime vieni kitais, palaikome vieni kitus, džiaugiamės dėl vienas kito.
Savo šeimoje aš jaučiuosi reikalinga ir saugi. Aš Jums visiškai pritariu, kad „šeimoms reikia nuolat augti ir brandinti gebėjimą mylėti“. Mano svajonė yra keliauti po pasaulį ir pažinti kitų šalių kultūras, bet kaip tuo pačiu metu nepamiršti savo šeimos, artimiausių žmonių ir savo gimtosios šalies?
Savo šeimoje aš jaučiuosi reikalinga ir saugi. Aš Jums visiškai pritariu, kad „šeimoms reikia nuolat augti ir brandinti gebėjimą mylėti“. Mano svajonė yra keliauti po pasaulį ir pažinti kitų šalių kultūras, bet kaip tuo pačiu metu nepamiršti savo šeimos, artimiausių žmonių ir savo gimtosios šalies?
Anot Jūsų, „žmonės prarado malonumą gėrėtis menu ir literatūra“. Manau, tai atsitiko todėl, kad žmonės praleidžia daug laiko sėdėdami prie kompiuterio. Reikia stengtis atsiriboti nuo interneto, reikia mėgautis gyvenimu ir leisti jį prasmingai. Tačiau visiškai atsiriboti nuo technologijų mums, jaunimui, darosi neįmanoma. Nesuprantu, kam eiti keletą kilometrų į miesto biblioteką, jei internetas yra pasiekiamas ranka ir gali iš karto rasti reikiamą informaciją. Vis dar nežinau, kaip man suderinti šiuolaikines technologijas ir prasmingą laisvalaikio leidimą?
Jūsų nuomone, „vartojiškumas atnešė mums nerimą ir stresą“. Kaip man elgtis, kai reklamoje matau naujausią išmanųjį telefoną ir aš jo labai noriu, žinau, kad jį turėdama jausčiausi labai „cool“? Suprantu, kad daiktų pirkimas ir kaupimas sukelia daug problemų, pavyzdžiui, kaip aplinkos tarša ar net žmonių nutukimas. Mus nuolat vilioja nesveiko maisto restoranai, bet valgydami jį mes tunkame ir blogėja mūsų sveikata. Kaip man, jaunam žmogui, atsiriboti nuo skatinimo pirkti?
Pasak Jūsų „mes skiedžiame vaisinius gėrimus, tačiau, prašau, nevartokite skiestos tikėjimo formos. Tikėjimas yra pilnas, o ne kažkas ką atskiedžiame.“ Iš Jūsų žodžių supratau, kad tikėti turiu visa širdimi, o ne apsimetinėdama. Aš tikėti turiu ne prievarta, o iš tikrųjų. Man tikėjimo pavyzdys yra mano močiutė ir senelis, kurie mane skatina tikėti Dievu ir melstis. Bet nežinau, kaip man neprarasti tikėjimo, kai būna sunku ir atrodo, kad niekas nepadeda?
Skaitydama Jūsų mintis aš supratau ir atradau daug gyvenimiškų pamokymų. Tikiu, kad į man iškilusius klausimus aš greitai rasiu atsakymus. Linkiu Jums ir toliau skleisti gėrį ir tikėjimą.
Lauksiu laiško. Su Dievu!
Ieva Martinaitytė , Šakių „Varpo“ mokykla, 6a klasė
Tikybos mokyt. Vilma Naujokaitienė, lietuvių k. mokyt. Vilija Meškaitienė
Ona iš Patamošupių:
