Prasidėjęs nuotolinis mokymas stringa – užlūžo TAMO, EDUKA, EMA, Mano dienynas programos. Tiesa, Lukšių Vinco Grybo gimnazijos mokytojui Antanui Burkšaičiui, vedusiam fizikos pamoką dvyliktokams per Zoom programą, pirmadienio rytas buvo sėkmingas. Užduotys vaikus pasiekė ir per socialinius tinklus. S. Burkšaitienės nuotr.
Ne paslaptis, kad skaitmeninės platformos užlūždavo vedant moksleiviams pusmečius, pisijungti prie elektroninio dienyno sunkiai sekėsi ir sekmadienį. Kad gali būti trikdžių, kai kurios platformos įspėjo dar neprasidėjus nuotoliniam mokymui, nes jau dabar apkrovos didesnės nei įprastai.
„Prieš ateinant į spaudos konferenciją įsijungiau „EDUKĄ klasę“ (skaitmeninę mokymo(si) aplinką) ir iškart įspėjimas, kad jau dabar galimi trikdžiai. Mūsų savivaldybės didžioji dalis mokytojų ruošiasi naudoti šitą skaitmeninę platformą“, – sakė D. Jakavičius ir vylėsi, kad visgi technologijos nepaves, tačiau pripažino, kad pirmadienis tiek mokytojams, tiek mokiniams – naujos įtampos diena.
Todėl mokytojai priversti galvoti ir atsarginius variantus, kaip, stringant kažkuriai platformai, jie moksleiviams perduos mokomąją medžiagą. D. Jakavičius mano, kad informacijai siųsti patraukliausia priemonė yra elektroninis paštas, tačiau jaunesnio amžiaus vaikai jo net neturi teisės turėti, paprasčiausia priemone kontaktuoti tarpusavy bei keistis informacija išlieka socialiniai tinklai. Visgi vicemeras neabejoja, kad kylančias problemas, jeigu ir ne pirmą dieną, bet pavyks išspręsti.
Panašiai ankstesnę savaitę kalbėjo ir „Varpo“ mokyklos pavaduotojas ugdymui Edmundas Rudzevičius, pripažinęs, kad nors svarstomi įvairūs variantai, tikrieji iššūkiai ir kylančios problemos išryškės tik realiai pradėjus dirbti.
Štai Sintautų pagrindinės mokyklos direktorius Vytautas Strolys sako, kad pirmąją savaitę bus dirbama pagal įprastinį pamokų tvarkaraštį, o paskui žiūrės, ar kažką keisti. Kitos mokyklos numačiusios, kad pamokų bus mažiau nei įprastai, po jų numatytos konsultacijos su mokytojais. Štai Plokščių mokykla-daugiafunkcis centras mokymosi tvarkaraščius jau paskelbusi viešai, Lukšių Vinco Grybo gimnazija viešai skelbia visą nuotolinio mokymo tvarką.
Vieni pedagogai ketina bendrauti gyvomis transliacijomis, kiti ruošia skaitmenines užduotis, gali tekti padirbėti ir tradiciniu būdu – iš vadovėlių.
Prieš pradėdamos nuotolinį mokymą mokyklos aiškinosi, kokias technines galimybes mokiniai turi namuose, rinko priemonių poreikį. Ketvirtadienio, beje, ne galutiniais duomenimis, 73 rajono moksleiviai neturi namuose jokio kompiuterio ir jokios galimybės prisijungti prie interneto tinklo. 190 mokinių pateikė neturintys kompiuterio, bet turintys išmanųjį telefoną ir galimybę prisijungti, dar 42 galimybę prisijungti turi per telefoną, bet su mažu duomenų kiekiu, keletas moksleivių paminėjo turintys telefoną arba kompiuterį, bet neturintys galimybės prisijungti.
Viešai jau nuskambėjo ir dar vienas nuogąstavimas, o kaip bus su tais atvejais, kai šeimose auga ne po vieną vaiką, ugdymo laikas jiems gali sutapti ir vykti vienu metu, tėvai taip pat dirba namuose, todėl namuose tiesiog gali pritrūkti kompiuterių ar kitų išmaniųjų įrenginių. Anot D. Jakavičiaus, 33 mokiniai pateikė duomenis, kad nuotoliniu būdu dirba abu tėvai, ir dėl to namuose reikėtų bent vieno kompiuterio ar kito išmaniojo įrenginio, 12 vaikų reikėtų dviejų papildomų įrenginių, 125 pateikė duomenis, kad šeimoje trys ir daugiau mokyklinio amžiaus vaikų, todėl jiems trūksta bent vieno įrenginio nuotoliniam mokymuisi. Tiesa, Švietimo, sporto ir mokslo ministerija žadėjo šiuo klausimu pasirūpinti ir kompiuterius ar planšetes mokiniams nupirkti. Kol kas tai nepadaryta, bet žadama kompiuterinės įrangos įsigijimui bei interneto ryšio užtikrinimui skirti per 9 mln. eurų (ketinama pirkti 35 tūkst. kompiuterių, iš jų gal 5 tūkst. planšečių, dalį įrangos svarstoma skolintis iš verslo įmonių).
Klausimas atviras, ar tai neturėjo būti padaryta iki nuotolinio ugdymo pradžios, tik praėjusio pirmadienio popietę surengta video konferencija, kurios metu aptarinėtas klausimas dėl mokinių aprūpinimo įranga.
Beje, nuotoliniu būdu bus ugdomi ne tik mokyklinio amžiaus vaikai, bet nuotolį mokymą taikys ir darželiai, tėvams bus siunčiamos užduotys. Būtent priešmokyklinukams, ikimokyklinukams ir pradinukams tėvų pagalbos dirbant nuotoliniu būdu prireiks daugiausiai. Sintautų mokyklos direktoriaus pavaduotoja ikimokykliniam ir priešmokykliniam ugdymui Rūta Galinskienė viliasi, kad procesas bus sėkmingas, svarbiausia visiems nusiraminti. Ji sako, kad tėvai informuoti, auklėtojos pasiruošusios, o apšilimą darželis jau darė ir ankstesnę savaitę.
„Planuojam tėvams pateikti savaitės veiklos planą, auklėtojos teiks užduotis. Svarbiausia, kad užduotys būtų efektyvios, todėl bandysim ir vaizdinių priemonių pateikti, išnaudoti elektronines galimybes. Tai visiems naujovė, todėl mažais žingsneliais, pamažu ir nusiraminę, manau, įveiksime. Mes nusiteikę pozityviai“, – sakė R. Galinskienė, akcentavusi, kad procese bus ypač svarbu sulaukti vaikų grįžtamojo ryšio, nes jiems teks persiorientuoti veiklai namų aplinkoje.
Spaudos konferencijos metu buvo pranešta, kad nors ugdymas darželiuose vyks, bet lėšos už ugdymą nebus skaičiuojamos, nes jos dažniausiai būdavo kreipiamos į priemonių įsigijimą.
Kol kas nekalbama ir apie tai, kada baigsis mokslo metai, nes neaišku, kiek truks karantinas, koreguojantis visą šalies gyvenimą.
Nors ugdymo procesui pasiruošusi ir Meno mokykla, tačiau direktorius Einaras Martinaitis irgi mano, kad tikrieji iššūkiai paaiškės prasidėjus darbui. Jis pasidžiaugė, kad nepasiekiamų moksleivių mokykla neturi, tad svarbiausia, jog nepavestų technologijos.
„Muzikantai daugiau dirbs gyvai, transliacijoms naudosime „Zoom“ platformą arba „Messenger“, šokėjai daugiau kels įfilmuotos medžiagos, dailininkai dalinsis iliustruota medžiaga. Apsisprendėm pradžiai taip, planus turim, žiūrėsim, kaip seksis“, – kalbėjo E. Martinaitis, pripažinęs, kad mokykla jau apsprendusi ir atsiskaitymų klausimą.