Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Tradicinis švietimo įstaigų vadovų pasitarimas prieš pat naujuosius mokslo metus po ilgo laikotarpio vyko gyvai. Jame aptarti laukiami iššūkiai,švietimiečių aktualijos.
Neliko jungtinių klasių
„Manau, šie mokslo metai bus vėl kitokie, nei užbaigėm pavasarį. Daug bėgsim, lėksim, kažką galbūt keisim, bus įvairių situacijų, bandysim jas spręsti ir tikiuosi – tikrai išspręsim. Nes su tokiu kolektyvu, kaip jūsų, manau, tie sunkumai nėra baisūs“, – pasitarimą pradėjo rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas.
Jis glaustai apžvelgė Lietuvos švietimo būklę ir kur esam mes – Šakių savivaldybė. Jo pastebėjimu, deja, kasmet BVP dalis, tenkanti švietimui, mažėja. Rajone 2020 metais ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes lankė per 80 proc., o šalies didžiuosiuose miestuose daugiau kaip 90 proc. vaikų.
„Lėšos, tenkančios vienam mokiniui, šalyje – apie 3 tūkst. eurų, tačiau palyginus su visa Europa, kai kitose šalyse siekia per dešimt ir daugiau tūkstančių...“ – svarstė vedėjas.
Rajone nemokamai maitinamų mokinių procentas sudaro apie 30, šalies vidurkis – 17 proc. Kalbant apie mokinių aprūpinimą kompiuteriais buvo pasakyta, kad rajono ugdymo įstaigose 100 mokinių tenka apie 30 kompiuterių. Bent vieną valstybinį brandos egzaminą rajone išlaikė daugiau kaip 80 proc.mokinių, tris ir daugiau – apie 70 proc.
D. Aštrauskas apžvelgė ir švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės įžvalgas – kokie iššūkiai laukia Lietuvos švietimo.
„Ministrė akcentavo saugų grįžimą į mokyklas. Keista, kad visuomet buvo kalbama – grįžimas rugsėjį, o toliau spalis, lapkritis ir kiti mėnesiai tarsi nelabai aktualizuojami buvo. Bet taip norėjosi išgirsti, kad jei sugrįšime, kad ir pabūtume iki tos gegužės“, – svarstė D. Aštrauskas.
Apžvelgdamas rajono švietimo įstaigų laukiamus iššūkius, vedėjas pasidžiaugė, kad neliko ugdymo įstaigose jungtinių (po keturias klases) klasių, tačiau jį neramina klausimas, kiek rajono mokyklų pateks tarp Tūkstantmečio mokyklų.
Svarbiausia – vaiko ugdymas
Savivaldybės vicemeras Darius Jakavičius, kalbėdamas apie artėjantį rugsėjį, vylėsi, kad situacija mokyklose bus ramesnė, kadangi daugiau kaip 80 proc. švietimo bendruomenės yra vakcinuoti.
„Perskaičiau visą ministro Dulkio įsakymą, kuris pasiekė mus rugpjūčio 24 d. vakare, ir dėl mokinių testavimo mokykloje nėra nei vieno žodžio, kad jis yra privalomas, tik rekomenduojamas. Srautą galės sudaryti ne daugiau nei šimtas tos pačios klasių grupės mokinių. Yra tame ministro įsakyme argumentas, kas turi informuoti mokinius apie šitą ligą – tai Visuomenės sveikatos biuro specialistas. Jiems tai pavesta daryti, neturėtų tai daryti nei mokytojas, nei auklėtojas, nei vaikai vieni kitiems kalbėti. Mokytojo rūpestis turėtų būti vaiko ugdymas“, – pabrėžė vicemeras.
Jis dar užsiminė apie pedagogų trūkumą, ypač tiksliųjų mokslų dalykų, bei senstančią mokytojų bendruomenę.
„Savivaldybės taryba yra priėmusi sprendimą: jei atsirastų specialistas, kuris yra reikalingas mūsų mokyklose, yra ir savivaldybės parama, kiek žinau, šita parama šiais metais niekas nepasinaudojo“, – sakė D. Jakavičius.
Visiems vaikams bus užtikrinta galimybė savanoriškai testuotis. Susitikime dalyvavęs savivaldybės administracijos direktorius Dainius Grincevičius patikslino, kad kaupinių metodu klasės galės testuotis, kai to pageidaus bent 30 proc. mokinių, o kai pasirenkama savikontrolė antigenų testais, mokiniai galės testuotis, net jei to norės vienas vaikas klasėje. Kiekvienu atveju reikalingas tėvų sutikimas.
D. Grincevičius informavo, jog rajone 12–15 metų vaikų pasiskiepijusių bent viena doze yra 24,5 proc.
„Jei būtų pageidavimas iš vyresnių klasių mokinių, kad nori skiepytis, mes pasiruošę atvykti į vietą su mobilia skiepijimo komanda“, – teigė administracijos direktorius.
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Gintaras Demenius pasidžiaugė, kad po brandos egzaminų pavasarį nebuvo jokio koronaviruso protrūkio.
„Dėkime visas pastangas, kad tie mokiniai eitų į mokyklą“, – sakė G. Demenius.
Trūko gyvo bendravimo
Kaip nuotolinį mokymąsi vertina mūsų rajono mokiniai, pristatė Šakių rajono psichologų metodinės grupės vadovė Jūratė Stankaitytė. Dar gegužės–birželio mėnesiais anoniminė apklausa vyko internetu 11 rajono mokyklų 5–10 klasėse (gimnazijų 1–4 klasėse), į anketas atsakė 1121 mokinys.
„Kodėl kilo tokia apklausos idėja? Mes daug grįžtamojo ryšio, kaip sekasi dirbti, gauname iš mokytojų, tačiau mokinius mums pasiekti sudėtingiau, todėl norėjosi pajausti, o kaip gyvena vaikai“, – apklausos tikslą įvardijo psichologė.
Kokie gi mokiniai sugrįš rugsėjį?
„Į mokyklas sugrįžta draugų išsiilgę, gerai technologijas įvaldę, daugiau savarankiškumo įgiję, tačiau su ženkliai sumažėjusia mokymosi motyvacija bei fiziškai ir emociškai susilpnėję mokiniai. Galima tikėtis didesnio triukšmo mokyklose todėl, kad vaikai grįš iš virtualios erdvės į tiesioginį bendravimą: kursis nauji socialiniai santykiai, naujai formuosis kolektyvai. Tikėtina, kad padaugės psichosomatinių nusiskundimų, turėsime daugiau mokinių su dėmesio sutrikimu – tokie iššūkiai laukia“, – kalbėjo J. Stankaitytė.
Anot jos, kaip pagrindinį nuotolinio mokymo trūkumą mokiniai įvardijo gyvo bendravimo su draugais trūkumą, kad sumažėjo mokymosi motyvacija, mažas fizinis aktyvumas ir kita. Mokiniams didino įtampą ilgas sėdėjimas prie kompiuterio, taip pat būtinybė jungtis į pamokas su kamera.
Be trūkumų, aišku, buvo ir nuotolinio mokymo privalumų: mokymasis per atstumą, kuomet nereikia anksti keltis, važiuoti į mokyklą, taip pat atsirado daugiau laisvo laiko ir pan. Moksleiviai įvardija, kad prireikus pagalbos, pirmiausiai pagelbėjo draugai bei artimieji. Tiesa, psichologus neramina, kad 36 proc. moksleivių nežino, ar apskritai jiems reikia pagalbos. Ar norėtų vaikai, jog nuotolinis mokymasis tęstųsi ir kitais mokslo metais? Pusė mokinių nenorėtų, 28 proc. svyruoja.
„Man atsibodo sėdėti ant tos pačios kėdės visą savaitę ir auginti svorį kiekvieną dieną. Per visą tą laiką mano kėdė suplyšo ir reikėjo remontuoti. Kainavo visai nemažai šaibų, jaučiuosi nusivylęs, kad tokios aplinkybės vyksta <...>. Motyvuotiems moksleiviams nuotolinis yra nereali galimybė įsigilinti, planuoti savo laiką, produktyviau nei kelionės į mokyklą ir šurmulys“, – tokiomis mokinių mintimis apklausos rezultatus užbaigė J. Stankaitytė.
Jis glaustai apžvelgė Lietuvos švietimo būklę ir kur esam mes – Šakių savivaldybė. Jo pastebėjimu, deja, kasmet BVP dalis, tenkanti švietimui, mažėja. Rajone 2020 metais ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes lankė per 80 proc., o šalies didžiuosiuose miestuose daugiau kaip 90 proc. vaikų.
„Lėšos, tenkančios vienam mokiniui, šalyje – apie 3 tūkst. eurų, tačiau palyginus su visa Europa, kai kitose šalyse siekia per dešimt ir daugiau tūkstančių...“ – svarstė vedėjas.
Rajone nemokamai maitinamų mokinių procentas sudaro apie 30, šalies vidurkis – 17 proc. Kalbant apie mokinių aprūpinimą kompiuteriais buvo pasakyta, kad rajono ugdymo įstaigose 100 mokinių tenka apie 30 kompiuterių. Bent vieną valstybinį brandos egzaminą rajone išlaikė daugiau kaip 80 proc.mokinių, tris ir daugiau – apie 70 proc.
D. Aštrauskas apžvelgė ir švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės įžvalgas – kokie iššūkiai laukia Lietuvos švietimo.
„Ministrė akcentavo saugų grįžimą į mokyklas. Keista, kad visuomet buvo kalbama – grįžimas rugsėjį, o toliau spalis, lapkritis ir kiti mėnesiai tarsi nelabai aktualizuojami buvo. Bet taip norėjosi išgirsti, kad jei sugrįšime, kad ir pabūtume iki tos gegužės“, – svarstė D. Aštrauskas.
Apžvelgdamas rajono švietimo įstaigų laukiamus iššūkius, vedėjas pasidžiaugė, kad neliko ugdymo įstaigose jungtinių (po keturias klases) klasių, tačiau jį neramina klausimas, kiek rajono mokyklų pateks tarp Tūkstantmečio mokyklų.
Svarbiausia – vaiko ugdymas
Savivaldybės vicemeras Darius Jakavičius, kalbėdamas apie artėjantį rugsėjį, vylėsi, kad situacija mokyklose bus ramesnė, kadangi daugiau kaip 80 proc. švietimo bendruomenės yra vakcinuoti.
„Perskaičiau visą ministro Dulkio įsakymą, kuris pasiekė mus rugpjūčio 24 d. vakare, ir dėl mokinių testavimo mokykloje nėra nei vieno žodžio, kad jis yra privalomas, tik rekomenduojamas. Srautą galės sudaryti ne daugiau nei šimtas tos pačios klasių grupės mokinių. Yra tame ministro įsakyme argumentas, kas turi informuoti mokinius apie šitą ligą – tai Visuomenės sveikatos biuro specialistas. Jiems tai pavesta daryti, neturėtų tai daryti nei mokytojas, nei auklėtojas, nei vaikai vieni kitiems kalbėti. Mokytojo rūpestis turėtų būti vaiko ugdymas“, – pabrėžė vicemeras.
Jis dar užsiminė apie pedagogų trūkumą, ypač tiksliųjų mokslų dalykų, bei senstančią mokytojų bendruomenę.
„Savivaldybės taryba yra priėmusi sprendimą: jei atsirastų specialistas, kuris yra reikalingas mūsų mokyklose, yra ir savivaldybės parama, kiek žinau, šita parama šiais metais niekas nepasinaudojo“, – sakė D. Jakavičius.
Visiems vaikams bus užtikrinta galimybė savanoriškai testuotis. Susitikime dalyvavęs savivaldybės administracijos direktorius Dainius Grincevičius patikslino, kad kaupinių metodu klasės galės testuotis, kai to pageidaus bent 30 proc. mokinių, o kai pasirenkama savikontrolė antigenų testais, mokiniai galės testuotis, net jei to norės vienas vaikas klasėje. Kiekvienu atveju reikalingas tėvų sutikimas.
D. Grincevičius informavo, jog rajone 12–15 metų vaikų pasiskiepijusių bent viena doze yra 24,5 proc.
„Jei būtų pageidavimas iš vyresnių klasių mokinių, kad nori skiepytis, mes pasiruošę atvykti į vietą su mobilia skiepijimo komanda“, – teigė administracijos direktorius.
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Gintaras Demenius pasidžiaugė, kad po brandos egzaminų pavasarį nebuvo jokio koronaviruso protrūkio.
„Dėkime visas pastangas, kad tie mokiniai eitų į mokyklą“, – sakė G. Demenius.
Trūko gyvo bendravimo
Kaip nuotolinį mokymąsi vertina mūsų rajono mokiniai, pristatė Šakių rajono psichologų metodinės grupės vadovė Jūratė Stankaitytė. Dar gegužės–birželio mėnesiais anoniminė apklausa vyko internetu 11 rajono mokyklų 5–10 klasėse (gimnazijų 1–4 klasėse), į anketas atsakė 1121 mokinys.
„Kodėl kilo tokia apklausos idėja? Mes daug grįžtamojo ryšio, kaip sekasi dirbti, gauname iš mokytojų, tačiau mokinius mums pasiekti sudėtingiau, todėl norėjosi pajausti, o kaip gyvena vaikai“, – apklausos tikslą įvardijo psichologė.
Kokie gi mokiniai sugrįš rugsėjį?
„Į mokyklas sugrįžta draugų išsiilgę, gerai technologijas įvaldę, daugiau savarankiškumo įgiję, tačiau su ženkliai sumažėjusia mokymosi motyvacija bei fiziškai ir emociškai susilpnėję mokiniai. Galima tikėtis didesnio triukšmo mokyklose todėl, kad vaikai grįš iš virtualios erdvės į tiesioginį bendravimą: kursis nauji socialiniai santykiai, naujai formuosis kolektyvai. Tikėtina, kad padaugės psichosomatinių nusiskundimų, turėsime daugiau mokinių su dėmesio sutrikimu – tokie iššūkiai laukia“, – kalbėjo J. Stankaitytė.
Anot jos, kaip pagrindinį nuotolinio mokymo trūkumą mokiniai įvardijo gyvo bendravimo su draugais trūkumą, kad sumažėjo mokymosi motyvacija, mažas fizinis aktyvumas ir kita. Mokiniams didino įtampą ilgas sėdėjimas prie kompiuterio, taip pat būtinybė jungtis į pamokas su kamera.
Be trūkumų, aišku, buvo ir nuotolinio mokymo privalumų: mokymasis per atstumą, kuomet nereikia anksti keltis, važiuoti į mokyklą, taip pat atsirado daugiau laisvo laiko ir pan. Moksleiviai įvardija, kad prireikus pagalbos, pirmiausiai pagelbėjo draugai bei artimieji. Tiesa, psichologus neramina, kad 36 proc. moksleivių nežino, ar apskritai jiems reikia pagalbos. Ar norėtų vaikai, jog nuotolinis mokymasis tęstųsi ir kitais mokslo metais? Pusė mokinių nenorėtų, 28 proc. svyruoja.
„Man atsibodo sėdėti ant tos pačios kėdės visą savaitę ir auginti svorį kiekvieną dieną. Per visą tą laiką mano kėdė suplyšo ir reikėjo remontuoti. Kainavo visai nemažai šaibų, jaučiuosi nusivylęs, kad tokios aplinkybės vyksta <...>. Motyvuotiems moksleiviams nuotolinis yra nereali galimybė įsigilinti, planuoti savo laiką, produktyviau nei kelionės į mokyklą ir šurmulys“, – tokiomis mokinių mintimis apklausos rezultatus užbaigė J. Stankaitytė.
Algimantas iš Gotlybiškių:
