Rajono savivaldybės posėdžių salėje sudėlioti paskutiniai „Tūkstantmečio mokyklų“ (TŪM) programos taškai – oficialiai pristatytas pažangos planas, kurį įgyvendinant į penkias rajono mokyklas per visą projekto laikotarpį iki 2026 m. vidurio bus pritraukta 1 mln. 500 tūkst. eurų investicijų. Šios lėšos jau patvirtintos ir bus skirtos visoms mokyklų numatytoms veikloms – nuo mokytojų kvalifikacijos kėlimo, mikroklimato gerinimo, įvairių renginių organizavimo iki specialiųjų kabinetų mokiniams su negalia įrengimo, remonto darbų ir mokymo priemonių įsigijimo.

Kiekviena iš penkių rajono ugdymo įstaigų pasirinko vieną iš keturių tobulinimo sričių, kurioje jaučiasi stipriausiai. Lukšių Vinco Grybo gimnazija koncentruosis į lyderystės kompetencijas. Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos ir Griškabūdžio gimnazijos stiprins žinias ir įgūdžius, įgyvendinant įtraukųjį ugdymą. Šakių „Varpo“ mokykla papildomą dėmesį skirs kultūriniam, o Šakių „Žiburio“ gimnazija – STEAM ugdymui (gamtos mokslai, technologijos, inžinerija, menai ir matematika naudojami mokinių tiriamųjų gebėjimų, bendradarbiavimo ir kritinio mąstymo ugdymui – red. past.).

Tačiau nors sritys pasirinktos skirtingos, pasak savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo Dariaus Aštrausko, keliami tikslai yra tie patys: mažinti mokinių pasiekimų atotrūkį, tobulinti ugdymą 5–10 klasėse, stiprinti įtraukųjį ugdymą, siekiant kiekvieno mokinio asmeninės pažangos ir individualiųjų poreikių užtikrinimo.

Ne paslaptis, kad pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria rajono mokyklos, – žemi pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) rezultatai (lietuvių kalbos pasiektas pagrindinis lygis, matematikos – tik patenkinamas), augantis specialiųjų poreikių turinčių mokinių skaičius, nuosekliai mažėjantis mokinių skaičius, dėl to dalis mokytojų dirba nepilnu etatu, senstantis mokytojų kolektyvas (amžiaus vidurkis rajone 55-eri metai).

Todėl D. Aštrausko teigimu, įgyvendinus savivaldybės pažangos planą, tikimasi, kad pirmiausiai pagerės PUPP rezultatai, sumažės atotrūkis tarp įvertinimų, atsiras daugiau kompetencijų darbui su specialiųjų poreikių vaikais, pagerės mokinio asmeninė pažanga ir emocinė būsena, bendros veiklos suartins ne tik projekte dalyvaujančias, bet ir kitas rajono ugdymo įstaigas, kurių bendruomenės taip pat galės naudotis įkurtomis laboratorijomis ir kita modernizuota infrastruktūra.

Susitikime dalyvavo projekto rengėjai, koordinatorės, kurios ir padės ugdymo įstaigoms įgyvendinti numatytas veiklas ir tikslus. O jų yra išties daug ir įvairių. Štai Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazija pirmiausiai susikoncentravusi į įstaigos infrastruktūros gerinimą. Direktoriaus pavaduotojas Egidijus Tulickas vardijo, kad gavus lėšas planuojama įrengti ir atnaujinti pagalbos mokiniui specialistų kabinetus, mokyklos patalpas pritaikyti judėjimo negalią turintiems žmonėms, įrengti sensorinį kambarį ir, žinoma, įsigyti įvairiausių ugdymo priemonių.

Anot Griškabūdžio gimnazijos direktoriaus pavaduotojos Jolitos Leščinskaitės, įtraukiojo ugdymo patirties jų ugdymo įstaiga turi nemažai, nes šiuo metu gimnazijoje mokosi 12 proc. mokinių su specialiaisiais poreikiais. Jų emociniam atsipalaidavimui ir fiziniam išsikrovimui planuojama įrengti aktyvaus judėjimo lauko zoną su įvairiais treniruokliais, o galvojant apie ateitį ir galimybę ugdyti judėjimo negalią turinčius vaikus, griškabūdiečiai nusprendė įrengti turėklinį keltuvą. Iš projekto lėšų taip pat planuojamas mokytojų kvalifikacijos kėlimas bei dar vieno mokytojo padėjėjo etato įsteigimas.

Šakių „Varpo“ mokykla, garsėjanti išskirtiniais meninės krypties renginiais – Meno diena ir respublikine vaikų ir jaunimo teatrų švente „Scenos pavasaris“ bei ilgametę patirtį turinčiais meno kolektyvais – tautinių šokių kolektyvas „Pynė“, „Varpo“ dramos studija, nusprendė dar labiau sustiprinti šią sritį. O tam, pasak direktoriaus pavaduotojos Vilmos Frančiakienės, būtina įsigyti aktų ir choreografijos salių vaizdo, garso ir apšvietimo aparatūrą, priemonėmis aprūpinti muzikos, teatro ir dailės kabinetus. Mokykla susiplanavusi ilgalaikius mokymus, kaip teatralizuotas priemones panaudoti skaitymo lavinimui, teksto suvokimui, raiškiai kalbai lavinti bei saviraiškai skatinti. Šiuos mokymus padės vykdyti Kauno valstybinis lėlių teatras. Patirtimi, kaip praktiškai tai pavyks pritaikyti  5–8 klasių įvairių dalykų pamokose, planuojama pasidalinti su kitomis rajono mokyklomis.

Lukšių Vinco Grybo gimnazijos stiprybė – kūrybingi mokytojai-lyderiai, kryptingas mokytojų kompetencijų kėlimas ir stipri vadovų-mentorių komanda. Tačiau direktorės pavaduotojos Alinos Staniulienės teigimu, norėtųsi sustiprinti ir mokinių savanorystės bei mentoriavimo įgūdžius, todėl gimnazijos trečio aukšto fojė numatyta sukurti mokinių bendravimo ir bendradarbiavimo erdvę, modernizuoti biblioteką-skaityklą, organizuoti mokinių lyderystės mokymus bei mokytojų stažuotes Lietuvos ir Lenkijos mokyklose.

Pasak Šakių „Žiburio“ gimnazijos direktoriaus pavaduotojos Irenos Pečiukaitienės, viena iš jų ugdymo įstaigos prioritetų – didinti mokinių susidomėjimą STEAM inovacijomis, nes gimnazijos stiprybė – integruotos pamokos ir įvairūs projektiniai darbai, tačiau tam labai trūksta šiuolaikiškų interaktyvių priemonių. Todėl čia pirmiausiai planuojamas chemijos, biologijos, fizikos laboratorijų atnaujinimas, menų inkubatoriaus įrengimas, gamtos mokslų ir kitų mokomųjų kabinetų ir laboratorijų aprūpinimas baldais, mokymosi priemonėmis ir kompiuteriais, 3D mokomųjų objektų įrangos įsigijimas. Tad ateityje gimnazistų pamokos bus gerokai įdomesnės.

Žinoma, kiekviena mokykla veiklų nusimačiusi daug daugiau. Nors, pasak D. Aštrausko, yra sakoma, kad šiandien turi būti mokoma to, ko reikės rytoj, tačiau, ko būtent reikės rytoj, įminti ne visada visiems pavyksta, nepaisant to, vis tiek reikia stengtis.