Vyriausybė pritarė Švietimo ir mokslo ministerijos parengtam Vaikų neformaliojo švietimo finansavimo modelio aprašui. Siūlomo finansavimo modelio esmė – neformaliajame ugdyme įdiegti mokinio krepšelio principą („pinigai paskui vaiką“).

Nuotr. Didesnius krepšelius gautų formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas lankantys vaikai.

Mokiniui, baigusiam neformaliojo švietimo programą, valstybės ar aukštųjų mokyklų nustatyta tvarka gali būti pripažįstamas asmens tam tikros srities įgytos papildomos kompetencijos. Manoma, kad šie pakeitimai leistų per keletą metų pasiekti, kad pasirenkamajame ugdyme dalyvautų 50 proc. visų mokinių - tai būtų dvigubai daugiau negu dabar (apie 20 proc.).  

Neformaliojo vaikų švietimo programos naujame modelyje skirstomos į 2 grupes. Pirmoji –  įgyvendinama būreliuose, studijose, klubuose ir pan. Antroji – formalųjį švietimą papildančios ugdymo programos, kurių tikslas – sistemingai gilinant tam tikros srities žinias, gebėjimus ir įgūdžius, suteikti asmeniui papildomas kompetencijas. Jas įgyvendintų dailės, muzikos, sporto, meno mokyklos. Šias programas mokyklos diegtų pagal bendrąsias programas, parengtas kartu su asociacijų atstovais bei patvirtintas Švietimo ir mokslo ministerijos.     

 
Dar svarstoma, koks galėtų būti vadinamojo krepšelio dydis. Siūloma nustatyti skirtingus fiksuotus krepšelių dydžius. Didesnius krepšelius gautų formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas lankantys vaikai. Lėšas pasirenkamajam vaikų švietimui galės gauti visi akredituoti teikėjai, nepriklausomai nuo jų juridinio statuso. Kas trejus metus būtų privaloma programų akreditacija.  

Švietimo ir ministerijos nuomone, naujas modelis padidintų pasirenkamojo švietimo prieinamumą, paskatintų pasirenkamojo švietimo programų įvairovę ir kokybę, sudarytų galimybę vaikams ir jų tėvams rinktis įdomius ir aktualius užsiėmimus. 2012 metais modelį planuojama įdiegti visoje Lietuvoje.

Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Vyda Pranckevičienė krepšelio modelį vertina teigiamai, jeigu lėšos jam nebus „nurėžiamos“ iš savivaldybės biudžeto, o ateis per tikslines dotacijas iš ministerijos.

Mūsų rajone Meno mokyklą bei Jaunimo kūrybos ir sporto centrą remia savivaldybė, už ugdymo paslaugas moka ir mokinių tėvai.

Jaunimo kūrybos ir sporto centro direktorė Roma Paškevičiūtė teigė, jog krepšelio laukia seniai: „Gal dešimt metų girdime planus, kad reikėtų įdiegti krepšelį, tačiau šįkart galbūt į jį būtų įtrauktos ne tik algos, tačiau ir išvykos į varžybas.“ Šiuo metu išvykos į varžybas yra padengiamos iš pajamų, gautų iš vaikų tėvų už moksleivių ugdymą.

Kaip žinoma, prie neformaliojo ugdymo priskiriami ir darželiai, juose krepšelio modelis pradės veikti jau nuo Naujųjų metų.