Asta GVILDIENĖ

Balandžio 28 dieną Lukšių Vinco Grybo gimnazijoje vyko antroji, jau tradicine tapusi,  pavasarinė konferencija „Menų įtaka jauno žmogaus ugdymui“, kurioje dalyvavo gausus meną mylinčių moksleivių būrys iš Gelgaudiškio, Griškabūdžio, Kriūkų, Lekėčių, Plokščių, Šakių „Varpo“ vidurinių mokyklų bei Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos, Šakių „Žiburio“ ir Lukšių Vinco Grybo gimnazijų.

Nuotr. Apie menų įtaką jauno žmogaus ugdymui savo mintis išsakė lektoriai (iš kairės į dešinę): hab. dr. muzikologas  ir etnologas Alfonsas Motuzas bei Lukšių Vinco Grybo gimnazijos pirmosios laidos auklėtinis profesorius hab. dr. Juozas Mureika.

Praėjusiais mokslo metais čia buvo surengta pirmoji konferencija „Dvasinių vertybių kaita šiuolaikiniame gyvenime”, kurioje buvo pristatyta Lukšių Vinco Grybo gimnazijos pirmosios laidos auklėtinio profesoriaus Juozo Mureikos knyga „Pajaustos mintys“. Šioje konferencijoje dvasinės vertybės buvo susietos su menų ir kūrybiškumo įtaka jauno žmogaus ugdymui.

 
Konferencija prasidėjo Lukšių Vinco Grybo gimnazijos prisistatymu, kurioje moksleiviai išsakė savo nuomonę apie menus, jų įtaką gyvenimui, kokią vietą užima kūrybiškumas ir jį ugdantis mokytojas jauno žmogaus kasdienybėje. Tai buvo iliustruota ir scenoje. Konferencijos dalyviai galėjo stebėti nuotaikingą choreografijos mokytojos Aušros Butkauskaitės - Sederevičienės ir jos mokinės Gerdos šokį.

Konferencijoje pranešimus skaitė tiek gyvenimo išmintimi galintys pasidalinti profesoriai, tiek jauni, tačiau labai kūrybingi žmonės. Pirmasis lektorius jau minėtas profesorius hab. dr., Lietuvos estetikų asociacijos viceprezidentas Juozas Mureika savo pranešime „Meno paskirties problema ir meninio ugdymo bei ugdymosi savitumai“ akcentavo, kaip labai svarbu nuo pat mažens netrukdyti vaikų kūrybinio potencialo augimui, pabrėždamas tėvų ir mokytojų vaidmenį menų suvokimo ugdyme. Taip pat jis trumpai pristatė savo naują knygą „Estetikos enciklopedija“.

Vilniaus pedagoginio universiteto Meninio ugdymo docentė Vida Kazragytė savo pranešime „Vaikų dvasinis atsiskleidimas meninėje kūryboje“ akcentavo, kad nereiktų nuvertinti meninio ugdymo iki laiko praleidimo formos. Iš tiesų, kartais jaunimas sako, kad jų laisvalaikis – tai užsiėmimas kokiais nors menais, tačiau kūrybiškumo proceso nereikėtų tapatinti su kasdienybe. Tai dvasinės būsenos išraiška.

Visus konferencijos dalyvius ypač sužavėjo ir įtikino aktoriaus ir Kauno dramos teatro vadovo Egidijaus Stanciko kalba, kurią jis iliustravo visiems gerai žinomomis Antuano de Sent - Egziuperi knygos „Mažasis princas“ ištraukomis, iškeldamas svarbiausius klausimus: Kaip prabilti į jauną žmogų? Kokia kalba tai padaryti? E. Stancikas apgailestavo, jog daugelis jaunų žmonių šiais laikais meną supranta tik kaip pigią pramogą, o juk tikroji meno paskirtis - ugdyti, vesti į priekį ir neleisti nurimti. „Geras spektaklis – tai spektaklis, kuris ir po mėnesio prabyla ilgesiu“, - pabrėžė aktorius, savo pranešimą baigdamas palinkėjimu kiekvienam ieškoti savo kelio, skristi į saulę, tačiau niekada jos nepasiekti – geriau sudegti pačiame skrydyje.

Hab. dr. muzikologas  ir etnologas Alfonsas Motuzas savo pranešime „Tautinė religinė muzika - jaunimo dvasingumo šauklys“ išreiškė savo nuomonę, kad jaunas žmogus turi nebijoti kurti, eiti į priekį ir nebijoti klysti. Taip pat jis bandė atsakyti į savo iškeltą klausimą, ar georeliginė muzika gali ugdyti tautiškumo jausmą.  

Antrąją konferencijos dalį pradėjusi poetė, rašytoja, Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė savo pranešime „Literatūra – tarp malonumo ir išminties“ prisiminė ne tik savo vaikystę ir turėtą savą auditoriją savo meniniams pasirodymams, bet ir palietė knygų skaitymo temą. Ji pabrėžė, kad visada traukia tos knygos, kurios nėra įtrauktos į privalomų perskaityti knygų sąrašą, kad didžiausias gyvenimo malonumas – skaitymas gali tapti dideliu sielos turtų šaltiniu.  

Skulptoriaus Vinco Grybo anūkės ir Jurbarko Vinco Grybo memorialinio muziejaus vadovės Rasos Grybaitės pranešimas „Estetinė vizualinio meno funkcija“ įrodė, kad vieną temą ar įvykį galima pateikti ir interpretuoti labai skirtingomis vizualizacijomis. Kad menas nėra vien tik grožis, ji parodė pasirinkdama Kristaus nukryžiavimą. Galbūt tam įtakos turėjo Šv.Velykų laikas, galbūt, kad pati menininkė šiuo metu dirba prie Kristaus nukryžiavimo altoriaus. Trijų skirtingų laikotarpių ištraukose konferencijos dalyviai turėjo galimybę palyginti klasikinę, muzikinę ir labai tikrovišką šio fakto išraišką bei tam pasirinktus meninius būdus.

Dvi jauniausios lektorės - seserys Modesta ir Bernadeta Domeikaitės – Šakių „Varpo“ vidurinės mokyklos dešimtokė ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto pirmakursė. Pirmoji savo pranešime „Ką man reiškia dalyvauti kūryboje?“ išsakė savo būseną ir jausmus prisiliečiant prie meno ir jį kuriant, antroji bandė nagrinėti kūrybiškumo įtaką ekonomikai, motyvuodama, kad menas formuoja ir skatina žmogaus verslumą.
Konferenciją užbaigė labai nuotaikinga pasaka „Senelis ir Senelė, gaidžiukas ir vištytė, pupa ir žirnis“, kurią režisavo Vytautas Kontrimas, o scenoje suvaidino Vilniaus pedagoginio universiteto Meninio ugdymo katedros studentai, būsimieji teatro mokytojai.

Rajono mero pavaduotoja Rima Rauktienė, Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasparevičienė bei Lukšių Vinco Grybo gimnazijos direktorė Nijolė Šapolienė savo pasisakymuose išreiškė viltį ir tikėjimą, kad tokios konferencijos turėtų tapti tradicinėmis ir būtų rengiamos kiekvienais metais, išmintimi, dvasingumu ir kūrybiškumu uždegdamos, skatindamos ir pakeldamos mūsų rajono jaunimą.