Pasak Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininko Gintaro Ščajevo, šiuo metu dažniausiai gaisrai kyla, kai gyventojai degina sausą žolę bei įvairias augalinės kilmės atliekas aplinkos tvarkymo metu. Dažnai pakelėse žolė užsidega nuo numestų neužgesintų nuorūkų. Pasak specialisto, daug gaisrų kyla Nemuno ir Šešupės pakrantėse nuo nerūpestingo žvejų ir poilsiautojų elgesio kūrenant laužus.
2015 m. rajone, atvirose teritorijose, kilo 52 gaisrai, išdegė 18,2 ha pievų ir ražienų. 2016 m. – 22 gaisrai, išdegė 8,8 ha pievų, ražienų.
Sausą žolę, nendres, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik sugrėbtas (surinktas) į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti ar kitaip panaudoti, ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų.
Draudžiama deginti ražienas, taip pat nenupjautas ir nesugrėbtas (nesurinktas) nendres, javus, žolę ir kitas žemės ūkio kultūras. Taip pat draudžiama augalinės kilmės atliekas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 100 m nuo miško.
Ugniagesiai primena gyventojams, kad draudžiama kartu su augalinės kilmės atliekomis deginti buitines, pramonines bei kitas atliekas.
Ugniagesiai įspėja gyventojus, kad nedegintų pernykštės žolės. Pastebėjus tokius gaisrus, bandyti užgesinti patiems: užplakti liepsną medžių šakomis ar užtrypti ją kojomis, užpilti vandeniu arba smėliu. Ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų toliau ir nepadarytų didelių nuostolių. Jeigu nepavyksta greitai užgesinti, gyventojai nedelsdami turi skambintini skubios pagalbos telefonu 112.
Ugniagesiai ir aplinkosaugininkai vykdo reidus, kurių metu išaiškina ir taiko administracinio poveikio priemones žolės degintojams ir asmenims, pažeidusiems gaisrinės saugos taisyklių reikalavimus deginant augalinės kilmės atliekas.
Už sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą numatyta administracinė atsakomybė ir gali būti skiriama nuo 30 iki 230 eurų bauda, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.
„Neretai žolės gaisrus sukelia vaikai ir paaugliai, todėl prašome tėvų ir pedagogų įspėti juos apie tokių gaisrų daromą žalą ir keliamą pavojų“, – kalbėjo G. Ščajevas.
„Draugo“ inf.
Ona iš Patamošupių:
