Kai žaidimai skatina ne žaisti, o žudytis

Pastaruoju metu visuomenėje kilo nerimas dėl internetinėje erdvėje pasirodžiusios informacijos apie savęs žalojimą ir savižudybes skatinančius žaidimus įvairiais pavadinimais, pavyzdžiui, „Mėlynasis banginis“, „Pažadink mane 4.20“. Policijos pareigūnai teigia, kad tai ne žaidimai, o nusikalstama veika. Psichologai ragina tėvelius, susidūrusius su sunkumais, kreiptis pagalbos į atitinkamas tarnybas.

Šio žaidimo tikslas – psichologiškai paveikti vaiką taip, jog jis lengva ranka atimtų sau gyvybę. Pjaustymaisi ir kiti tragiški dalykai, vykdomi viešoje erdvėje, sulaukia daugybės susidomėjimo. Rusijoje per pusę metų žaisdami šį žaidimą sau gyvybę atėmė daugiau kaip 90 vaikų. 2015–2017m. iš viso nusižudė apie 200 vaikų. Amžiaus cenzas – pats pavojingiausias – 13–17 metų.

To paslaptingo „Mėlynojo banginio“ kūrėjas buvo suimtas Rusijoje dar prieš pusę metų. Kaltinimai jam – 15 paauglių privedimas iki savižudybės. Kokia dalis tų paauglių ir šiaip žudėsi – nelabai aišku, tačiau aišku tai, kad jis šlykščiai tyčiojosi iš jų ir įtikinėjo, kad jie nusižudytų. O kai Rusijos policija surado tą „genijų“ ir atvažiavo pas jį į namus suimti, jis pasislėpė už lovos ir nenorėjo išlįsti. Tai toks apgailėtinas „drąsuolis“ šis savižudybių organizatorius, kurį, susigūžusį ir drebantį, nufilmavo policija.

Marijampolės apskrities policija informuoja, jog apskrityje iki šiol nėra fiksuota įvykių – savižudybių, kurios būtų paskatintos šio „mistinio“ reiškinio. Pasitaikydavo atvejų ir anksčiau, kuomet vaikai žalodavo save, tačiau šiuo metu yra sukeltas didelis vaikų, paauglių susidomėjimas. Jie ne tik kalba, kuria mitus, bet gali bandyti ir tam tikrus veiksmus, pavyzdžiui,  nusipiešti banginį ar kitaip save žaloti. Policijos pareigūnai prašo gyventojų, kad šie, susidūrę su bet kokia informacija apie minėtą žaidimą, kuris kelia grėsmę vaikų sveikatai bei gyvybei, nedelsdami praneštų policijai.

Policijos departamento duomenimis, pastarosiomis savaitėmis visoje Lietuvoje buvo pradėti bent šeši ikiteisminiai tyrimai, kuriuose figūruoja itin pavojingu laikomas žaidimas. Šie tyrimai daugiausia pradėti dėl bandymų privesti prie savižudybės, už ką Baudžiamajame kodekse numatyta laisvės atėmimo bausmė iki ketverių metų.

Šakių bendruomenės pareigūnė Aušra Mockevičiūtė apie šią problemą kalbėjo ne vieno bendruomenės susitikimo metu, informaciją teikę bendraudama su mamomis.

„Kad ir kaip ten bebūtų, internetas mūsų moksleivių gyvenime užima didžiąją jų laisvalaikio dalį. Nors ir tikrai didelis mūsų užimtumas, tačiau pirmiausiai prašyčiau tėvų kuo daugiau skirti laiko savo vaikams, stebėti, ką jie veikia internete, su kuo bendrauja, kur lankosi, kokią vaizdinę medžiagą gauna ir kokią siunčia patys“, – kalbėjo pareigūnė.

Šakių rajono savivaldybės Pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė Aušra Jakavičienė kalbėjo, kad psichologinių krizių ir savižudybių prevencijos specialistai parengė rekomendacijas ir išsiuntinėjo pedagogams ir tėvams.

Tėvams siūloma atkreipti dėmesį, su kuo vaikas bendrauja socialiniuose tinkluose, stebėti vaiko socialinių tinklų paskyras ir grupes, kuriose jis yra užsiregistravęs, domėtis, kokią medžiagą vaikas viešina internete. Stebėti vaiko psichologinę būseną, apžiūrėti, ar jo odos paviršiuje nėra įvairių formų pjautinių žaizdų. Verta atkreipti dėmesį, kad laiku (ar net anksčiau nei įprasta) nuėjęs miegoti vaikas rytą sunkiai keliasi, atrodo nepailsėjęs, stebėti vaiko piešinius ir išsaugotas nuotraukas.
Kilus įtarimui, kad vaikas save žaloja, tėvai turėtų kreiptis pagalbos į mokyklos psichologą, socialinį pedagogą ar psichikos sveikatos centruose dirbančius specialistus – psichologą, psichiatrą.

Pedagogai taip pat turėtų atkreipti dėmesį į pasikeitusį vaiko elgesį (liūdnas, suirzęs, abejingas, piktas, įsitempęs, labiau atsiribojęs nuo bendros klasės veiklos, mažiau domisi anksčiau svarbiais dalykais... ), atkreipti dėmesį, jei mokinys pradėjo praleidinėti pamokas arba vėluoja į pirmąsias pamokas, atrodo nepailsėjęs, mieguistas, o kilus įtarimui, kad vaikas dalyvauja žaidime, pasitarti su mokyklos psichologu, socialiniu pedagogu, administracija, ramiai išklausyti mokinį, nepalikti vieno ir nedelsiant pranešti mokyklos administracijai.

„Reikia vaikams vieną kartą tvirtai paaiškinti tokių socialinių reiškinių pasekmes, kalbėkitės su vaikais apie tai, kas nutiko, kaip vaikas jaučiasi ir kaip galite jam padėti. Vaikai turėtų stebėti savo draugus ir bendraklasius, o pastebėję juos keistai besielgiančius – nelikti abejingi ir informuoti mokytojus“, – kalbėjo A. Jakavičienė.

Ji priminė, kad visada galima paskambinti pagalbos numeriais: Jaunimo linija – tel. 8 800 28888, rašyti www.jaunimolinija.lt/laiskai; Vaikų linija – tel. 116111, rašyti www.vaikulinija.lt; Vilties linija – tel. 8 800 60700.