Ar tarnyba pasiruošusi prižiūrėti daugiau nuteistųjų?

matuseviciene edita
Nuotr. Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus vyriausioji specialistė Edita Matusevičienė sako, kad, nuo naujųjų kolektyvą papildžius naujai darbuotojai, pareigūnės susitvarko su joms šiuo metu tenkančiu darbo krūviu.

Rita PLAUŠINAITYTĖ-ŠERKŠNIENĖ

Kuris laikas viešumoje kalbama apie tai, kad reikia išplėsti bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu, taikymą ir stiprinti nuteistųjų resocializaciją, kad jie keistų gyvenimo įpročius, nenusikalstų  pakartotinai. Seime yra registruotas ir Probacijos įstatymo pakeitimų projektas. Ar Probacijos tarnyba mūsų rajone būtų pajėgi prižiūrėti daugiau nuteistųjų?

Prižiūri 179 asmenis

Probacijos pareigūnams patikėta labai atsakinga užduotis – užtikrinti teisingumo vykdymą ir visuomenės saugumą, padėti suklydusiam žmogui išeiti iš visuomenės normų užribio. Tačiau kaip atrodys ši sistema, kai į laisvę, kaip yra žadama, išeis dar daugiau nuteistųjų?

Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus vyriausioji specialistė Edita Matusevičienė sako, kad šiuo metu rajone dirba trys pareigūnės, kurioms tenka optimalus darbo krūvis. Nuo naujų metų dviejų pareigūnių kolektyvą papildžius dar vienai naujokei trys specialistės rajone šiuo metu prižiūri 179 asmenis, iš jų 40 probuojamų asmenų yra intensyviai prižiūrimi, t.y. su jais dirbama pagal specialias programas ir daug daugiau. Nuo 2000 m. su nusikalsti linkusiais asmenimis dirbanti E. Matusevičienė sako: jeigu ir Seimas priims tokį sprendimą, kad reikia daugiau nuteistųjų laikyti laisvėje, tai nebus naujiena – apie tai, kad Lietuva pirmauja įkalintų asmenų skaičiumi, kalbama jau seniai, o išlaikyti juos tikrai nepigu. Pasak specialistės, šiuo atveju ir Probacijos tarnyba darys atitinkamus veiksmus – gal stiprins pareigūnų žmogiškuosius išteklius, gal steigs mobilias komandas, žodžiu, nuteistieji be priežiūros nebus palikti. Kiek tokių prižiūrimų asmenų atsirastų mūsų rajone, kol kas sunku pasakyti, mat dabar iš visų prižiūrimų asmenų didžiausią dalį sudaro tie gyventojai, kurie sėdosi už vairo išgėrę – nuo 2018 m. už girtumą (1,5 prom. ir daugiau alkoholio kraujyje) taikoma baudžiamoji atsakomybė. Tokių prižiūrimų asmenų rajone šiuo metu net 94.

Per devyniolika savo darbo praktikos metų pareigūnė sako pastebėjusi, jog dabar ir taip yra skiriamas didesnis dėmesys nusikalsti linkusių asmenų resocializacijai negu jos darbo praktikos pradžioje. Nuo 2012 m. pasikeitus Probacijos įstatymui probuojamų asmenų priežiūra yra planuojama – vertinama jų pakartotinio nusikalstamumo rizika, kokie yra kriminogeniniai veiksniai.

„Mes suprantame, kad vien kontrole nieko nepasieksime, todėl šiandien ir taip yra daug dėmesio skiriama asmenų elgesio korekcijai. Pernai pati pradėjau dirbti ir taikyti naują elgesio korekcijos programą „Tu ir aš“, kada pats asmuo turi analizuoti ir vertinti savo elgesį. Kol kas tai yra nauja tiek man, tiek prižiūrimiems tarnybos asmenims, o rezultatai paaiškės tik po keleto metų, kai jau turėsime su kuo palyginti. Pernai rajone turėjome 44 asmenis, kurie dalyvavo šioje programoje“, – sako E. Matusevičienė.

Rankų nenuleidžia

Darbas pagal naują programą su probuojamais asmenimis reikalauja daug daugiau laiko ir žmogiškųjų išteklių – su vienu asmeniu kalbamasi netgi iki pusantros valandos kabinete, todėl šios tarnybos pareigūnėms svarbi ir aplinka, kurioje jos dirba. Po naujųjų metų iš teismo rūmų pastato pareigūnės persikėlė į patalpas, kurios yra prie Aplinkos apsaugos inspekcijos, čia turi du mažus kabinetus, iš kurių vienas yra pereinamas. Kalbėdama apie ateities planus vyriausioji specialistė sako, kad dabar trims pareigūnėms trūksta didesnės erdvės, konfidencialumo, nes jų prižiūrimi asmenys nori bendrauti tik su atsakingu pareigūnu ir nenori būti girdimi pašalinių žmonių. Tačiau pareigūnė nenuleidžia rankų ir mano, kad ateityje šitas klausimas taip pat bus kaip nors išspręstas. Kaip ir klausimas dėl elektroninių stebėjimo prietaisų, kurių šiuo metu Šakių pareigūnės neturi, tačiau neatmeta galimybės, kad per artimiausius viešuosius pirkimus Lietuvos probacijos tarnyba jų vėl nupirks. Pasak specialistės, šiandien prietaisai jau nėra naujovė, o Šakių rajone jų poreikis yra minimalus – per metus tarnybai tenka kokie du asmenys, kuriems tiktų taikyti šią modernią priemonę, tačiau prietaisas susidėvėjo per kelerius jo naudojimo metus ir dabar pareigūnės verčiasi be jo.  

Svarbus bendradarbiavimas

Anot E. Matusevičienės, pastaruoju metu daug kalbama ne tik apie resocializaciją bet ir pačios Probacijos tarnybos pareigūnų diferenciaciją. Manoma, jog ateityje vieni pareigūnai turėtų dirbti su priežiūra –  kontroliuoti probuojamus asmenis, rašyti teikimus, įspėjimus, o kiti pareigūnai turėtų dirbti su jų resocializacija per įvairias programas.

Sunkiausia, anot specialistės, šiame darbe rasti motyvaciją kiekvienam prižiūrimam asmeniui atskirai ir pakelti jo vidinę savivertę, nes ji dažniausiai būna labai žema. Todėl Probacijos tarnybai svarbus ir bendradarbiavimas su kitomis institucijomis – trūksta tokių specialistų kaip psichologai, kurie dirba su priklausomybių turinčiais asmenimis. Probacijos tarnybos pareigūnė sako, kad šiandien svarbus ir pačios visuomenės požiūris į reabilituotis pasiryžusius asmenis – tarnyba mielai laukia savanorių, kurie padėtų probuojamiems asmenims integruotis į visuomenę, deja, tokių rajone šiuo metu nėra.

„Yra tik keletas savanorių, kurie padeda arba tarpininkauja rengiant įvairius renginius ar akcijas, dirbant administracinį darbą, tačiau tiesioginių savanorių, kurie imtųsi globoti asmenis, neturime“, – sako E. Matusevičienė.

Sunkiausia – atkrytis

Anot pareigūnės, sunkiausia problema, su kuria tenka susidurti Probacijos darbuotojams, yra atkrytis.

„Mes įdedame daug darbo, pastangų stengdamiesi žmogui padėti: aiškini jam, kokios bus pasekmės, o po kurio laiko pamatai, kad jis vėl grįžo prie tos pačios nusikalstamos veiklos. Todėl kiekvienas atvejis yra vis kitoks, negali uždėti iš anksto jokių etikečių – šitas tai pasitaisys, o su šituo nieko nebus, nes kiekvieną kartą būna vis kitaip“, – sako  E. Matusevičienė.

Specialistė apgailestauja, kada nusikalsti linkę asmenys sunkiai išsivaduoja iš priklausomybių, o ypač skaudūs atvejai, kai kalba eina apie nepilnamečius, kurie nuo jauno amžiaus pradeda žaloti savo sveikatą ir gyvenimą. Kalbėdami su pareigūnais prižiūrimi asmenys neretai pripažįsta patys, kad turi įvairių priklausomybių, kad tai yra blogai ir reikia kažką keisti, tačiau sako specialistėms – „dabar aš dar to nenoriu, man to dar nereikia šiuo metu“. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai prižiūrimi asmenys nesilaiko sąlygų, todėl tenka kreiptis į teismą, kad sugriežtintų  jiems numatytas bausmes. Pernai tokių besikreipiančių buvo 41, o teismas sugriežtino tik 23 teikimus, kiti buvo atmesti.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip kovoti prieš žiaurų elgesį su gyvūnais?

klausimelis 04 26Mindaugas iš Zapyškio:

Nepriklausomai, kur laikomas šuo, ant grandinės ar voljere, reikia jam sudaryti sąlygas. Nelaikyčiau žiauriu elgesiu su gyvūnu, jei jis ant grandinės gali lakstyti po visą kiemą. Kartais grandinė gali suteikt šuniui daugiau laisvės nei gyvenimas voljere. Manau, ir dabar yra numatytos pakankamai griežtos bausmės kovai prieš žiaurų elgesį su gyvūnais, nes, kiek žinau, yra ir baudžiamoji atsakomybė – laisvės atėmimo bausmė.

klausimelis 04 26 2

Lina iš Šakių:

Manau, kad pririšti šunį prie grandinės nėra blogai, bet tokie įvykiai, kai norima jais atsikratyti itin žiauriais būdais, yra netoleruotini. Jei jau nėra galimybės ar noro laikyti šuns ar katės, galima kreiptis į gyvūnų globos įstaigas, bet ne kažkur išvežt ir atsikratyt. Manau, kad už žiaurų elgesį su gyvūnu bauda nuo 200 iki 1 tūkst. eurų jau būtų žmogui bausmė.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.