Melavo teismui – gavo baudą

Vienas rajono gyventojas, 23-ejų metų G.B., apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė melagingus parodymus ir buvo pripažintas kaltu.

Apklausiamas liudytoju draugo byloje G.B. davė melagingus parodymus apie tai, kad draugas vienoje rajono poilsiaviečių nesudavė smūgių kitam jaunuoliui, kad konflikte nedalyvavo, o Kauno apygardos teismo nustatyta, kad buvo smūgiuota ne mažiau kaip du kartus į galvą ir kitas kūno vietas ir padarytas nusikaltimas.
 
G.B. teisme kaltu neprisipažino ir tvirtino, kad apklausose dar 2015–2016 metais davė teisingus parodymus, tvirtindamas, kad konflikto metu draugas buvo šalia jo ir jokio smūgio nesudavė.

Jau vėliau, 2019 m., G.B. prisipažino, kad ankstesnius parodymus, jog draugas nedalyvavo konflikte ir jo nemušė, sakė dėl to, kad norėjo, jog draugui būtų geriau. Norėdamas, jog draugas nenukentėtų, davė melagingus parodymus, dėl to dabar labai gailisi. Taip pat patikslino, kad nors draugas buvo šalia jo, bet buvo momentas, kai jis buvo nusisukęs nuo draugo trumpam, ir šis tuo metu galėjo suduoti kitam.

Jau po kelių savaičių G.B. tvirtino, kad kaltu neprisipažįsta, o kodėl pirminės apklausos metu prisipažino dėl melagingų parodymų, negali paaiškinti. Dabar tvirtino, kad parodymus dėl savo draugo davė tokius, nes taip tuo metu suprato įvykio aplinkybes. Laikėsi savo, kad paties mušimo fakto jis nematė, todėl negalėjo apklausų ir akistatos metu sakyti ir tvirtinti, kad jo draugas mušė kitą jaunuolį. Taip pat kalbėjo, kad šiuo metu tikslių aplinkybių prisiminti negali, nes viskas vyko prieš kelerius metus.

G.B. dar pridūrė, kad jam tyrėja pasakiusi, kad jei jis nenori teisminių procesų, turi parašyti, kad davė melagingus parodymus. Tada tyrėja taip surašė ir jis pasirašė. Betgi tyrėja parodė, kad kaltinamajam išaiškino teises ir pasekmes, kad nedarė jokios įtakos dėl parodymų davimo.

G.B. draugas dar 2018m. buvo nuteistas, o teismas įžvelgė paties G.B., kaip liudytojo šioje byloje, veiksmuose galimai nusikalstamą veiką, ir byla buvo pradėta nagrinėti iš naujo.

Teismas praėjusių metų spalio 19 d. nuosprendžiu pripažino kaltu G.B. padarius nusikaltimą ir skyrė jam 40 MGL (1506 eurų) baudą.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip kovoti prieš žiaurų elgesį su gyvūnais?

klausimelis 04 26Mindaugas iš Zapyškio:

Nepriklausomai, kur laikomas šuo, ant grandinės ar voljere, reikia jam sudaryti sąlygas. Nelaikyčiau žiauriu elgesiu su gyvūnu, jei jis ant grandinės gali lakstyti po visą kiemą. Kartais grandinė gali suteikt šuniui daugiau laisvės nei gyvenimas voljere. Manau, ir dabar yra numatytos pakankamai griežtos bausmės kovai prieš žiaurų elgesį su gyvūnais, nes, kiek žinau, yra ir baudžiamoji atsakomybė – laisvės atėmimo bausmė.

klausimelis 04 26 2

Lina iš Šakių:

Manau, kad pririšti šunį prie grandinės nėra blogai, bet tokie įvykiai, kai norima jais atsikratyti itin žiauriais būdais, yra netoleruotini. Jei jau nėra galimybės ar noro laikyti šuns ar katės, galima kreiptis į gyvūnų globos įstaigas, bet ne kažkur išvežt ir atsikratyt. Manau, kad už žiaurų elgesį su gyvūnu bauda nuo 200 iki 1 tūkst. eurų jau būtų žmogui bausmė.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.