Smurtas artimoje aplinkoje – skaudi visuomenės problema, tai patvirtina nemažas teismuose nagrinėjamų baudžiamųjų bylų dėl smurto artimoje aplinkoje kiekis. Plačiau apie tai ir apie bylų dėl smurto artimoje aplinkoje nagrinėjimo ypatumus apylinkės teismuose mintimis pasidalino Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Vilma Gadiškienė.
Marijampolės apylinkės teismo pranešime spaudai informuojama, kad teismą pasiekia daug baudžiamųjų bylų susijusių su smurtu artimoje aplinkoje. Statistika byloja, kad Marijampolės apylinkės teisme 2023 m. iš viso buvo išnagrinėta 1031 baudžiamoji byla, iš jų 144 bylos dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Dar ankstesniais, 2022 m., tokių bylų išnagrinėta buvo dar daugiau – 147 bylos.
Kaip teigia teisėja V. Gadiškienė, smurtas artimoje aplinkoje dažnai būna susijęs su poros santykiais, todėl įprasta manyti, kad tai privatus dviejų žmonių reikalas.
„Tačiau iš tiesų smurtas artimoje aplinkoje yra visos visuomenės problema. Galima apibrėžti, kad smurtas artimoje aplinkoje – tai sutuoktinio, sugyventinio ar kito asmens, susijusio su auka artimais socialiniais ryšiais bei gyvenančio ir vedančio bendrą ūkį, aktyviais veiksmais ir / ar neveikimu daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis ar finansinis (ekonominis) poveikis, dėl ko patiriama fizinė, materialinė ir / ar neturtinė žala. Pabrėžtina, jog smurtas nesirenka lyties. Taigi, smurtautoju artimoje aplinkoje, taip, kaip ir smurto auka, gali būti tiek moteriškos, tiek ir vyriškos lyties asmenys“, – pranešime spaudai kalba teisėja ir išskiria keturias smurto rūšis.
Pirmiausiai, tai psichologinis smurtas – sąmoningas poveikis kito žmogaus psichikai, kai prievarta ir grasinimais siekiama pažeisti asmens psichologinį vientisumą. Kaip rodo praktika, tiek civilinėse, tiek baudžiamosiose bylose, smurtautojai yra linkę manipuliuoti aukų jausmais, versti auką jausti kaltę, versti atsiprašinėti dėl įtemptų santykių, iš esmės pasireiškiančių dėl pačio smurtautojo nederamo elgesio aukos atžvilgiu. Aukos, ne kartą atleisdamos smurtautojams ir vis delsdamos nutraukti smurtinius santykius arba nutraukusios santykius, vėl juos sutikdamos atnaujinti, pasmerkia ne tik save gyventi toksiškame mikroklimate, tačiau ir su jais gyvenančius artimuosius (pvz., vaikus).
Kita smurto rūšis – seksualinis smurtas. Tai bet koks žalingas seksualinis elgesys kito asmens atžvilgiu, įskaitant santykiavimą prieš žmogaus valią, prievartą ir kitus nepageidaujamus veiksmus.
Fizinis smurtas – tyčinis fizinės jėgos panaudojimas prieš kitą asmenį, siekiant jį sužeisti ar išgąsdinti. Tai dažniausia paplitusi smurto forma, kurią lengviausia identifikuoti.
Rečiausiai pasitaikanti smurto rūšis yra finansinis (ekonominis) smurtas, kuris pasireiškia, kai partneris atima arba apriboja kito asmens galimybę naudotis finansiniais ištekliais arba dirbti. Pranešime spaudai rašoma, kad smurtautojas siekia apribojant auką naudotis šeimos pinigais, nepagrįstai, be pagrindo kontroliuoja ir riboja išlaidas (dažniausiai aukos asmeniniams poreikiams tenkinti). Taip pat smurtautojas aukai draudžia siekti išsilavinimo, įsidarbinti, o įsidarbinus – siekti karjeros, t.y. smurtautojas siekia visapusiškai kontroliuoti savo auką.
V. Gadiškienė asmenims, patiriantiems smurtą artimoje aplinkoje pataria netylėti ir išdrįsti kreiptis pagalbos. Pagalbos galima kreiptis į policiją, specializuotos pagalbos centrus, krizių centrus, psichologinę pagalbą teikiančias tarnybas arba pasikalbėti su artimais žmonėmis, kurie galėtų palaikyti ir paremti išsivaduojant iš smurto gniaužtų.
„Draugo“ inf.
Kristina iš Girėnų:
