Pasak T. Povilaičio, šitas spaudimas nėra lengvai apčiuopiamas. „Aišku, bandysiu kalbėti su mūsų Seimo nariu, galbūt jis ką nors galės patarti, padėti. Nes, pavyzdžiui, jei yra mūsų autobuso stiklas įskilęs, tai surašo aktą, baudžia vairuotoją, baudžia įmonės vadovą. Jei parodai, kad kolegų stiklas sutrūkęs – reakcijos jokios, niekas nekreipia į tai dėmesio, nes tai yra didelio parko autobusas. Tarkime, švieslentės yra visiškai nereglamentuotos ir tai yra nusižengimas. Tačiau didiesiems vežėjams nėra surašyta nei vieno akto už švieslenčių naudojimą.
Gyventojai dažnai prašo, kad autobusai važiuotų dažniau, užsuktų į vietas, kurias jie aplenkia. Daug kas norėtų pašešupių maršruto atnaujinimo. „Jei ten važiuotų keleiviai arba mums kas nors kompensuotų nuostolius, mes ten ir važiuotume. Tačiau nuostoliai dideli, o keleivių mažai. Mes ir taip daug maršrutų išlaikėme, nenutraukėme prieš krizę ir dabar“,- teigė T. Povilaitis.
Būna, kad sutampa maršrutai ir su tais, kuriais važiuoja geltonieji autobusiukai. „Kai Kudirkos Naumiestis gavo geltonąjį autobusą pradėjo važiuoti į Keturkaimį ir mūsų maršrutas tapo nebereikalingas. Kadangi geltonas autobusas negali vežti keleivių, tai keleiviai lieka be autobusų, o mokinius veža geltonasis autobusas. Šioje vietoje praktiškiau būtų padaryti atvirkščiai, tačiau taip neįvyko. Taigi ten liko mokyklinis autobusas, o žmonėms nėra su kuo važiuoti“,- aiškino T. Povilaitis.
Savivaldybė buvo nusiuntusi užklausimą dėl mokyklinių autobusų panaudojimo visuomenės reikmėms, tačiau buvo duotas atsakymas, kad niekada tokio leidimo duota nebus. Yra patvirtinti tarifai ir, jei geltonasis autobusiukas vežios žmonės, jis versis komercine veikla ir tuomet privalo turėti visas reikalingas licencijas.
Bendrovė kol kas išsilaiko be savivaldybės paramos (savivaldybė kompensuoja nuostolius, kuriuos autobusų parkas patiria važinėdamas jos patvirtintais maršrutais). Autobusų parkas savomis lėšomis nuosekliai atnaujina parko transportą ir baigia atsikratyti visų senų transporto priemonių. „Mano tikslas yra toks, kad nusidėvėjusias transporto priemones aš dar galėčiau parduoti, tačiau kol kas aš jas tik nurašinėju į metalo laužą. Situacija tokia, kad dar stovi mašina nenusidėvėjusi, aš su ja jau negaliu važiuoti. Būtų gerai, jei nusidėvėjusią techniką galėtum parduoti ir tuos pinigus investuoti į naujesnės technikos pirkimą“,- teigė T. Povilaitis. „Šakių autobusų parke“ yra du autobusai, kuriems jau 30 metų. „Jie dar važiuojantys. Iš vienos pusės tai parodo technikos galimybes, bet iš kitos pusės tai garbės autobusų parkui nedaro“,- nusišypsojo T. Povilaitis. Siekiama, kad parko autobusai visada būtų švarūs, kadangi šiais laikais švara yra vizitinė kortelė.
UAB „Šakių autobusų parkas“ vykdo užsakomąsias keliones į užsienį, tačiau, anot bendrovės vadovo, tokioms kelionėms galimybės ribotos. „Mes tikrai nevešime keleivių į Vokietiją, nes reikia patikimų autobusų, dvigubai galingesnių variklių“,- teigė. T. Povilaitis.
Nauji darbuotojai ilgai neišbūna
„Šakių autobusų parke“ dirba apie 70 darbuotojų. Anot parko vadovo, kartais kyla problemų, kai žemos kvalifikacijos darbuotojai dirba su materialinėmis vertybėmis. Nemaža ir darbuotojų kaita: T. Povilaitis pastebi, kad ilgiausiai čia dirba senbuviai, o naujai atėję gan dažnai keičiasi. „Reikia važiuoti į mokymus, o jie nelabai nori. Taip pat atėję nauji vairuotojai bent pirmus tris mėnesius, kol įgauna įgūdžių ir parodo, kaip jie dirba, gauna minimumą. Paskui autobusų vairuotojai uždirba įvairiai – priklausomai nuo to, kur važiuoja, gauna apie 2 tūkst. litų ar šiek tiek daugiau“,- kalbėjo T. Povilaitis. Jis teigė, jog dėl krizės sumažinti atlyginimai pernai metais buvo atstatyti. Lyginant su kitais mažaisiais Lietuvos autobusų parkais, Šakių autobusų parke darbo užmokestis šiek tiek viršija vidutinį.