Šiemet viena iš pagrindinių naujovių yra tai, jog bus teikiama perskirstymo išmoka už pirmuosius hektarus. Smulkiesiems ūkininkams, deklaruojantiems iki 30 ha, žadama mokėti pagrindinę išmoką – 392 Lt už ha ir perskirstymo išmoką – 101 Lt už ha už pirmuosius 30 hektarų. Taigi, kuo mažesnis ūkis, tuo didesnė vidutinė išmoka teks vienam hektarui. Deklaruojantieji daugiau nei 30 ha gaus tik pagrindinę išmoką. Nuogąstaujama, kad ūkininkai, siekdami gauti ir perskirstymo išmokas, neskaidytų savo valdų. Pasak E.Janulaičio, paprastai žmonės stengiasi laikytis nustatytos tvarkos, tačiau pasitaiko ir bandančiųjų „reikalavimus“ apeiti. „ Ministerija tikrins, kad ūkininkai negudrautų ir savo turimus, sakykime, 70 ha nepadalintų į dvi dalis, sakykime, 28 ir 42 hektarus. Vienas toks atvejis pasitaikė ir pas mus,- tėvas dalį žemės užrašė sūnui. Aš ūkininkui išaiškinau, kokia nustatyta tvarka ir kokia atsakomybė. Žmogus sakė visus įstatymus žinantis, nes jo duktė dirbanti juriste Žemės ūkio ministerijoje“,- pasakojo E.Janulaitis.
Numatyta, jog administruojančios institucijos vykdys valdų skaidymo kontrolę, o išmoka už pirmuosius hektarus bus skiriama tik tiems pareiškėjams, kurie pateiks dokumentus, įrodančius, kad patys dirba žemę.
Šiemet iš dalies pakeisti žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimai. Viena iš naujovių – ūkininkai, deklaruojantys šienaujamas ganyklas, dabar šieno, šienainio bei siloso rulonų nebegalės palikti laukuose per žiemą. Jie turės būti išvežti iš lauko iki spalio 1 dienos. Nesilaikantys šio reikalavimo ūkininkai rizikuos netekti tiesioginių išmokų. Deklaruojantieji pasėlius ir prašantieji tiesioginių išmokų už mėsinius galvijus bei mėsines avis, privalo juos išlaikyti ne mažiau kaip 60 kalendorinių dienų per metus. Ūkininkai taip pat turi nepamiršti iki gruodžio 31 dienos atnaujinti žemės ūkio valdos registracijos duomenis Žemės ūkio ir kaimo verslo registre net ir tuo atveju, jeigu ūkyje niekas nesikeitė. Šiemet įsigaliojo nauja prievolė ūkininkams, naudojantiems savo pasėliams pesticidus bei kitus chemikalus. Prieš purkšdami laukus, jie privalės pranešti seniūnijai, kada, kokiais chemikalais ir kuriuose laukuose tai atliks. Tokiu būdu siekiama apsaugoti bitininkus nuo galimų nuostolių.