Kas laukia verslininkų naujoje finansinėje ES perspektyvoje?

Šakiuose viešėjęs Marijampolės verslo informacijos centro direktorius, UAB „Consensus Europae“ vadovas Simonas Žunda teigė, kad finansinės perspektyvos ketvirtajame 2014-2020m. etape verslininkams yra palankios.
 
2014-2020 metų Europos Sąjungos finansinėje perspektyvoje yra skiriamas prioritetas smulkiam ir vidutiniams verslui. Parama bus skiriama šių įmonių efektyvumo didinimui, investicijoms į gamybos priemones, investicijoms į informacines technologijas ir žmogiškuosius išteklius, mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą. Didesnę paramos dalį Europos Sąjunga dengs mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams, jų finansavimas gali siekti iki 80 proc. Gamybos įrengimų įsigijimo finansavimas gali siekti 45-50 proc. Bus tęsiami eksporto skatinimo projektai, dalyvavimai užsienio parodose bus kompensuojami nuo 70 iki 100 proc. „Galimybių labai daug tiesiog reikia domėtis“,- teigė S. Žunda.

Anot jo, bus skiriama lėšų ir esamų turizmo objektų vystymui.

Pirmosios rimtesnės programos pasirodys spalio mėnesį. „Čia optimistinis variantas, o realesnis, kad jos apsirodys gruodį arba sausį“,- aiškino S. Žunda. Dabar Ūkio ministerijos tinklalapyje galima rasti informacijos apie preliminariai planuojamas priemones.

„Visada rekomenduojama pagalvoti, kur tau reikėtų investicijos ir investuoti ten, kur ji tiesų būtina. Tai reiškia,-  nesivadovauti vien tuo, kad sritis remiama, bet galvoti, kas konkrečiam verslui yra reikalinga“,- teigė S. Žunda.

Dalis paramos ateis ir per Kaimo plėtros fondą, kadangi bus finansuojami verslai kaimiškose vietovėse. Šią paramą administruos Žemės ūkio ministerija ir Nacionalinė mokėjimo agentūra. Ten taip pat bus atskiros priemonės. Bus ne tik kaimo vietos veiklos grupės, bet ir miestų, kurias taip pat numatoma skatinti.

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos vadovas Gintaras Vilda teigė, kad nereikia manyti, jog 2014-2020 metų etapu europinė parama pasibaigs. „Mes ir toliau gyvensime iš Europos kišenės, tačiau jei sukursime didesnę pridėtinę vertę – pasiprašysime iš jos daugiau. Galbūt reikės įdėti daugiau savų pinigų, bet jei dabar gavome 10 milijardų, kitą kartą gal gausime dukart tiek. Gal dabar įdedame 5 milijardus, o tada įdėsime 10“,- aiškino G. Vilda.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kodėl gegužės 1-ąją, Darbininkų dieną, žmonės nedirba?

klausimelis 04 30Ivanas iš Kriūkų:

Dievas sukūrė žmonėms pakankamai dienų darbui. Nepritarčiau siūlymui išbraukti Darbo dieną iš nedarbo dienų sąrašo. Manau, ši diena turi būt laisva, kad žmonės galėtų pasidžiaugti pavasariu, išeiti į gamtą ir pamąstyti, dėl ko aš gyvenu, ką aš duodu kitiems. Jei žmogus bus apkrautas darbais, mažiau aplink save matys. Tad laisva diena niekam nepamaišys. 

klausimelis 04 30 2

Kristina iš Keturnaujienos:

Nes priskirta prie nedarbo dienų. Kiekviena papildoma laisva diena gerai, ypač žmonėms, turintiems šeimas, be to, kiekvienas namuose turi savo darbų. Nepritarčiau, kad ją reikėtų naikinti, nebent būtų priimtas sprendimas pridėti prie atostogų dienų.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.