Praėjusį penktadienį rajono verslininkai skubėjo į Gelgaudiškio dvaro rūmus. Nors ir šiek tiek pavėluotai čia vyko Šakių verslo informacijos centro organizuojama konferencija „Stiprus verslas – Šakiams“, skirta Verslininko dienai paminėti. Renginyje buvo išklausyti  verslui aktualūs pranešimai, kalbėta apie verslo ir verslumo situacijos pokytį rajone, apie ES paramos galimybes ir kitus klausimus. Konferencijos pabaigoje buvo pagerbti ir pasveikinti ne tik sėkmingiausi mūsų krašto verslininkai, bet ir neseniai savo verslą pradėję jauni žmonės.

 

 

Pasak konferencijoje dalyvavusios gerai žinomos ekonomistės Rūtos Vainienės, galbūt ne atsitiktinai verslininkai rinkosi gražiuose Gelgaudiškio dvaro rūmuose, kurie mena ne tik Lietuvos didybę, bet ir kai kurių lietuvių materialinę gerovę. „Tada pirmoji galvoje kilusi mintis: „Vau, jei jie galėjo taip gyventi tada, tai kodėl negalime mes šiandien?“  - klausė viešnia, pradėdama savo pranešimą apie ateinančių metų aktualijas.

Pasak ekonomistės, Lietuvoje egzistuoja spąstų politika. „Ar prisimenat, kaip buvo pakeltas PVM iki 19  proc. Pasakė, kad tik laikinai. Nemelavo, nes po pusės metų pakėlė iki 21 proc. Kadangi Vokietijoje ir kitose gerai gyvenančiose šalyse PVM yra 23 proc. - tai šita mintis irgi kirba politikų galvose, - kalbėjo R.Vainienė. – Sugalvoja kokį nors mokestį, kad ir automobilių ar nekilnojamojo turto apmokestinimo,  ir žiūri, kokia bus žmonių reakcija. Iš pradžių ji audringa. Gerai, atsitraukiam. Po kurio laiko antrą kartą apie jį prakalba. Tada reakcija jau ramesnė. Trečią kartą išmeta tą mintį. O, jau visai ramu – žmonės priprato prie minties, galima įvesti. Jei tik pamatomas koks papildomas pajamų šaltinis, tai tik laiko klausimas, kada jis bus įgyvendintas.“

Savo pranešime viešnia pabrėžė, kad ekonomikoje kas 40 – 60 metų mes tipiškai judame į kitą kokybę – pirmiausiai įvyko masinės gamybos atsiradimas tekstilės srityje, po to geležinkelis, išaugo chemijos ir elektronikos pramonė, po kurios sekė kompiuterinė banga. „Šiandien esame ties naujos bangos atsiradimu, ties nauju lūžiu ir proveržiu, kuris turėtų įvykti jau kitais metais, - teigė R. Vainienė. - Prognozuojama, kad tas lūžis bus būtent medicinos ir biotechnologijų srityse. Viskas taip greitai juda į priekį, globalėja, kad sunku suspėti iš paskos.“

Ekonomistės teigimu, verslas šiandien taip pat labai globalus. „Vis mažiau lieka verslų, kurie veikia lokaliai. Tai daugiausiai paslaugų sektorius, nes internetu mes nepavalgysime, neapsikirpsime, bet naudodamiesi kompiuteriu, kitomis technologijomis šiandien galime daryti vis daugiau dalykų. Šiandien verslo centras nuo galimybių persikėlė į žmogų. Sako: „Duok mums bet kokią idėją ir gerą komandą, ir mes ją „išsuksime“ geriau už kitus“, - kalbėjo pranešėja. – Žinau, kad tikitės išgirsti kuo daugiau apie savo rajoną, tačiau noriu pasakyti, jog jau nebelieka apibrėžtų teritorijų, nelieka tokių sąvokų kaip „regionas“. Patys nežinome, kaip esame integruoti į visą pasaulinę ekonomikos sistemą – visos ribos ir sienos jau visiškai išnykusios, nors mes dar vis nesuprantame, koks virsmas jau yra įvykęs.“

Ko tikėtis verslui ateinančiais metais? „Naujoji ekonomikos banga judės sveikatos apsaugos, sveikos gyvensenos link. Kas galvoja apie ateitį, tas turi galvoti apie šitas sritis, nes iš jų neišvengiamai valstybė turės pasitraukti – nebepaveža. Tai yra perspektyvos, - tvirtino R. Vainienė. -  Prioritetas bus skiriamas krašto apsaugai, tačiau labai svarbi bus ir energetikos sritis.“

Nuo Lietuvos aktualijų sugrįžus prie rajono verslumo, Lietuvos centrinės kredito unijos Europos Sąjungos projektų skyriaus vadovas Tomas Valauskas konferencijoje apžvelgė Lietuvos regionų verslumo lygio žemėlapį, kuris parodė akivaizdžius faktus, jog versliausi yra didmiesčių gyventojai. Pagal veikiančių įmonių skaičių atrodom prastai -1tūkst. gyventojų tenka tik 9,7 įmonės, tuo tarpu Neringoje – 51, Vilniuje – 45, Palangoje – 34, Kaune – 32 (Lietuvoje vidutiniškai – 23).

„Mūsų rodiklius Verslumo žemėlapyje pagerina individuali veikla, tarp jų - ir didelis ūkininkų skaičius. Pridėjus juos, sudarom 97 proc. šalies verslumo rodiklio ir esame vidutinio verslumo rajonas. Žinoma, nuo Vilniaus atsiliekame dvigubai, nuo Kauno, Neringos ar Palangos taip pat daug nutolę, - teigė Šakių verslo informacijos centro direktorė D. Palukaitienė. - Šie rodikliai nei labai gąsdina, nei džiugina. Šiuo metu tikrai nejaučiame ypatingo pradedančiojo verslo aktyvumo, tikrai dar esame labai toli nuo rajono strategijoje numatytų verslumo rodiklių, dėl kurių prieš metus sutarėme Zanavykų sąšaukoje.“

Sugrįždama prie Zanavykų sąšaukos, D. Palukaitienė pabrėžė: „Ji ne mūsų 28 - ių, ji mūsų visų. Mes neturime iš to nei politinių, nei juo labiau ekonominių dividendų. Dažniausiai tik savigraužą, kartais priekaištus dėl to, kad kažko nepadarome. Sunku būti sąšaukoje tokiu, kuriam priklauso tai daryti ir kuris nerizikuoja persiplėšti tarp visų darbų ir įsipareigojimų. Nesame kompetentingi visais klausimais, žinome, kad turime pritraukti kuo daugiau įvairiausių galimybių. Siekiame  panaudoti visą zanavykų diasporą  (diaspora – tautos dalis, gyvenanti ne savo istorinėje tėvynėje) ir jos potencialą,  bet ne visos durys iš karto atsidaro. Jei turite idėjų, ką galime padaryti Šakiams,  - sakykite, siūlykite.“

Konferencija tęsėsi visą dieną. Su ES paramos verslui galimybėmis 2014 – 2020 metais supažindino Lietuvos inovacijų centro atstovas Kauno apskrityje Gytis Junevičius. Šakių verslo parko kūrimo perspektyvas pristatė rajono savivaldybės Regioninės plėtros skyriaus vedėjas Vitas Girdauskas. Lietuvos darbo biržos „Pasitikėk savimi“ projekto vadovas Martinas Eimutis skaitė pranešimą „Jauno bedarbio portretas šalyje ir Šakiuose.“ Apie verslumo ugdymo projektus „Ūkininkų vaikai – krašto perspektyva“ kalbėjo Bunikių kaimo bendruomenės „Kregždantė“ pirmininkės pavaduotojas Ričardas Žilaitis. Pranešimą „Asocijuotos struktūros – verslui“ skaitė Šakių verslo klubo prezidentas Arūnas Tarnauskas. Su euru Lietuvoje, euru įmonėje, euru piniginėje supažindino R. Vainienė.

Konferencijos pabaigą vainikavo sveikinimai verslininkams, po kurių jų laukė šventinis koncertas ir furšetas. Seimo narys Mindaugas Bastys Padėkos raštu už socialinių projektų įgyvendinimą, rūpestį savo krašto žmonėmis, jaunų specialistų šakiečių įdarbinimą apdovanojo UAB „Dalios Zaleskienės ambulatorija“ direktorę Dalią Zaleskienę. Kitas jo Padėkos raštas, skirtas UAB „Lukšių tekstilė“ direktorei Rimai Bendorienei už bendrovės plėtrą, darbo vietų rajone kūrimą, pritrauktas investicijas ir technologinę pažangą, liko neįteiktas, nes lukšietė verslininkė renginyje nedalyvavo.

Mero vardu rajono savivaldybės vicemerė Rima Rauktienė Padėką už eksporto plėtrą, kokybišką gamybą, Lietuvos ir Šakių vardo garsinimą savo gaminiais įteikė UAB „Lauksva“ pardavimų direktorei Loretai Valaitienei. Padėka už kokybiškų paslaugų žemės ūkiui plėtrą visoje Lietuvoje, investicijas į gamybą ir darbuotojų darbo sąlygų gerinimą buvo skirta UAB „Valtralita“ direktoriui Remigijui Nauburaičiui, ji taip pat liko neįteikta, nes verslininkas į konferenciją neatvyko.

Šakių verslo informacijos centro direktorė padėkos raštus įteikė sėkmingai savo verslą pradėjusiems jauniesiems verslininkams: MB „Pašešupio medelynas“ direktorei Dianai Jazukevičienei - už sėkmingą verslo pradžią, drąsą ir pasiryžimą pomėgį paversti verslu, už meilę ir atsidavimą savo darbui, įkvepiant savo pavyzdžiu kitus; sulčių spaudėjams Artūrui Marcinkevičiui ir Ramūnui Venslovaičiui - už puikų verslo galimybės numatymą,  jaunatvišką entuziazmą ir maksimalizmą drąsiai  įgyvendinant idėją, siekį tobulėti ir auginti savo verslą; MB „Alsta LT“ direktoriui Karoliui Benesevičiui - už sėkmingą verslo pradžią, atsakingą ir rimtą požiūrį į savo darbą, perspektyvos numatymą ir greitą įsitvirtinimą statybų rinkoje.