Lapkričio 18 d. Kauno kultūros ir sporto centre „Girstutis“ pagerbti respublikinio konkurso „Metų ūkis“ laimėtojai. Konkurse dalyvavo 450 ūkių, o laimėtojais tapo 126 ūkiai iš 42 savivaldybių, tarp jų ir trys mūsų rajono ūkiai. Pirmąją vietą Šakių rajono savivaldybėje laimėjo Vaida ir Tadas Gurevičiai.

Barzduose gyvenantys V. ir T. Gurevičiai ūkininkauja jau trylika metų. 2003 m. įkurtame ūkyje auginamos tradicinės žemės ūkio kultūros: kviečiai, rapsas, pupos bei cukriniai runkeliai. Barzdiškiai valdo maždaug 260 ha, iš kurių 100 ha – nuosava žemė.

T. Gurevičius – inovatyvus jaunas ūkininkas, turintis tvirtą nuostatą – naudotis Europos Sąjungos (ES) teikiama parama, investicijomis. Jis įsitikinęs – neturint pradinės bazės pradėti ūkininkauti sunku.

T. Gurevičiaus gimtinė – Barzdai. Čia jis užaugo, mokėsi Šakių „Žiburio“ gimnazijoje, vėliau Vytauto Didžiojo universitete studijavo informacines technologijas. Tačiau ūkio darbai jam nuo mažų dienų ne svetimi, vaikinas ūkininkauti padėjo seneliams. Tado sutuoktinė – farmacininkė, šeima augina du vaikus: Žygimantą ir Paulių.

Laukia permainų

Pirmuosius 30 ha ūkininkas užsėjo kviečiais, vėliau plėtė laukus ir sėjo rapsus. Pirmoji 2004–2006 m. parama „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ ir įsigyta technika atvėrė galimybes pažangesniam ūkininkavimui. Nuo 2008 m. Gurevičiai aktyviai dalyvauja Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programoje – Žemės ūkio valdų modernizavimas. Pagal priemonę „Investicijos į augalininkystės ūkį“ įsigijo teleskopinį krautuvą, trąšų barstyklę ir kitos technikos. Šiuo metu T. Gurevičius siekia įsisavinti naujas lėšas iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos. Šiais metais įsigytas savaeigis purkštuvas, grūdų perkrovimo puspriekabė, ūkininko planuose naujo galingo traktoriaus pirkimas ir reikalingi kiti padargai.

„Visada galvojau grįžti į kaimą. Manau, kad darbo Lietuvoje jaunimui yra, bet nėra žmonių, kas nori dirbti ir užsidirbti. Jauni ir gabūs vyrai sėda prie traktoriaus vairo Anglijoje, Norvegijoje, o kaime net talkininkų sunku rasti. Todėl ūkyje dirba kol kas tik šeimos nariai“, – apie darbus kalbėjo vyras.

„Labai tikimės iš naujos valdžios permainų. Gal bus kitoks naujojo Seimo ir ministerijų požiūris į žemės ūkį bei žemdirbius, ypač jaunus ūkininkus“, – svarstė pašnekovas ir pridūrė, kad jis nuolat semiasi patirties organizuojamuose mokymuose ir kursuose, vyksta pas kolegas į lauko dienas, taip pat džiaugiasi Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šakių biuro teikiama įvairiapusiška pagalba.

Įkūrė asociaciją

T. Gurevičiaus žodžiais, ūkyje geri rezultatai labai priklauso ir nuo turimos žemės būklės. Anot ūkininko, dauguma jo dirbamose žemėse melioracinės sistemos senos, 1970-1980 m., todėl, neapsikentęs nuolat pavasarį apsemiamų laukų, ūkininkas 2011 m. subūrė kaimynus į Melioracijos sistemų naudotojų asociaciją „Gritaras“ ir gavo paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ ir atliko asociacijos nariams priklausančių ir valstybinės melioracijos sistemų rekonstrukciją.

„2014 m., jau turėdami patirties, iš tos pačios programos gavę paramą ir toliau tvarkėme ir gerinome laukų būklę. Buvo nusausinta apie 120 ha“, – pasakojo T. Gurevičius.

Nėra vienodų metų

T. Gurevičius „Metų ūkis“ apdovanojimo nesureikšmina, sako, kad niekas nuo to nepasikeis. Ūkininkas įsitikinęs, kad žemdirbystės efektyvumas priklauso ne vien nuo žmogaus, bet didele dalimi priklauso nuo gamtos.

„Jau kuris laikas nėra vienodų metų. Pernai užaugo puikus derlius, šiais metais nėjo pataikyti sėjos laiko. O ką jau kalbėti apie šiųmetį javų derlių. Reikėjo džiovinti beveik visą produkciją, o tai brangiai atsiėjo. Per 60 ha rapso derlius taip pat mažesnis negu pernai, šiais metais iš vieno ha neprikūlėm nė 3 tonų. Tiesa, prieš ketverius metus pradėjom auginti pupas, tai jų derlius šiemet puikus, iš vieno ha – penkios tonos. O ir kaina tenkino, apie 200 eurų už vieną toną“, – ūkininkavimo ypatumais dalijosi T. Gurevičius.

Šiuo metu barzdiškis veža supirkėjams cukrinių runkelių, kuriais užsodinta beveik 10 ha, derlių.

T. Gurevičius į ateitį žiūri perspektyviai, iš žemdirbystės trauktis neketina, dargi norėtų padidinti dirbamos žemės plotus. Be to, jau daug investuota  į žemės ūkio techniką ir žemę, taip pat turi vykdyti įgyvendinamų projektų įsipareigojimus.

Dalyvavo septyni

Šiemet jau 23-ąjį kartą organizuotame respublikiniame konkurse „Metų ūkis“ svarbiausias kriterijus buvo, kad ūkis per pastaruosius metus turi būti padaręs realią pažangą, aktyviai naudotųsi investicinėmis kaimo plėtros priemonėmis. Organizatorių teigimu, nuo pirmųjų konkursų laikų ūkiai gerokai pastambėjo, tačiau laimėtojais tampa labai įvairaus dydžio gyvybingi, tvarūs, pažangūs ir puikiai besitvarkantys ūkiai. Šiemet konkurse vyravo augalininkystės ir mišrios specializacijos ūkiai. Tarp laimėtojų – 61 augalininkystės, 33 mišrios specializacijos, 27 gyvulininkystės, 3 bitininkystės ūkiai ir po 1 ekologinės sodininkystės bei paukštininkystės ūkį.

Konkurse dalyvavo septyni rajono ūkiai, o į respublikinį renginį buvo pakviesti trys geriausi. Vertinimo komisija, vadovaujama rajono Ūkininkų sąjungos pirmininko Rimanto Valiuko, apžiūrėjusi septynis ūkius ir įvertinusi pagal konkurso nuostatus, išrinko tris geriausius. Be minėtų pirmos vietos laimėtojų V. ir T. Gurevičių, komisija antrąją vietą skyrė mišraus ūkio savininkams Jolitai ir Egidijui Beržvinskams iš Bunikėlių kaimo (Kidulių sen.), trečiąją – Liucijai ir Gintarui Stalioraičiams iš Degutinės kaimo (Griškabūdžio sen.).

Penktadienį į Kauną į žemdirbių pagerbimo iškilmes atvyko europarlamentaras Bronius Ropė, parlamentinio Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, parlamentaras Ramūnas Karbauskis, žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, savivaldybių ir kitų įstaigų vadovai, tarp jų ir mūsų rajono meras Juozas Bertašius, kiti rajono žemės ūkio specialistai.