Nuo kovo 1-osios padidinus akcizus pradėjo brangti alkoholiniai gėrimai. Vyriausybė neatsisako užmojų nuo 2018-ųjų alkoholiu prekiauti tik specializuotose parduotuvėse. Regionai skambina pavojaus varpais, kad smulkiajam verslui tai būtų pražūtis. Šakių verslo klubas po Šakių informacijos centro atliktos analizės konstatuoja, kad, įvedus prekybą alkoholiu tik specializuotose parduotuvėse, rajone iš karto būtų uždarytos 24–27 parduotuvės.

Pasak Verslo informacijos centro direktorės Daivos Palukaitienės, tyrimo metu apklausta 50 savininkų ir vadovų, šiuo metu turinčių galiojančias licencijas prekybai alkoholiais gėrimais. Tyrimas tik parodė, ką kalbėjo ir D. Palukaitienė, kad tai, kas galbūt tinka Vilniui ar kitam didesniam miestui, nebūtinai tinka ir regionams, kaimiškoms vietovėms. Ji neneigia, kad prieš alkoholio vartojimą kovoti reikia, tačiau kelia klausimą, ar tai reikia daryti smulkiųjų verslininkų sąskaita.

„Nepagrįsti, nepamatuoti sprendimai yra pražūtis regionams. Nėra jokio ekonominio paskaičiavimo, logika pagrįstų priemonių“, – sakė Verslo informacijos centro direktorė.

Iš tikrųjų apklausos rezultatai gąsdina, todėl dėl alkoholio įstatymo pataisų įtakos Šakių rajono smulkiajam verslui Šakių verslo klubas surašė raštą ir Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui, kurį jam perdavė laikinasis meras Juozas Puodžiukaitis.

Pasirodo, iš apklaustųjų tik 3–4 savininkai negalvojo ir neprognozavo, kas būtų priėmus įstatymo pataisas. Kiti žino, kas jų lauktų. Apklausa paliudijo, kad iš karto būtų uždarytos 24–27 parduotuvės, didžioji dalis – rajono kaimiškose vietovėse.

 „Uždarymas, prognozuojama, grėstų 34 iš 50 parduotuvių. Tai reikštų darbo vietų naikinimą, kurio absoliuti išraiška būtų maždaug 110–120 darbo vietų. Be to, respondentai nurodė, kad praradę apie 40–50 procentų apyvartos būtų priversti didinti būtiniausių prekių kainas kaimiškųjų vietovių gyventojams“, – rašoma Šakių verslo klubo prezidentės Rasitos Grincevičienės pasirašytame rašte.

Verslininkė Kristina Jančaitienė, rajono kaimiškose vietovėse turinti aštuonias parduotuves, pripažino, kad gyvena įtampoje, nežinioje, nes situacija išties sudėtinga.

„Dabar iš tų aštuonių parduotuvių kokios keturios tik vos vos egzistuoja. O apie specializaciją nėra nė kalbos. Reikėtų tik galvoti, kaip išgyventi, nes dabar net planuoti negalime – sėdime tokiame sustingime ir nežinomybėje. Suprantama, reikėtų ir darbuotojų mažinti“, – nusivylimo neslėpė verslininkė.

Ji sako suprantanti, kad alkoholizmas yra didelė problema, bet dvejoja dėl pasirinktų kovos su šia problema būdų. Verslininkė kalbėjo, kad dabar kiekvieno žmogaus netekimas kaime yra ypač juntamas – pardavėjos jau žino, kokių prekių kiekvienu atveju bus parduodama mažiau.

Apmaudo neslėpė ir kiti verslininkai. Turintys po vieną parduotuvėlę net nesvarsto, kas būtų, nes žino, kad tektų užsidaryti.

„Su maistu kaimuose tikrai neišsilaikysi. Mokesčiai ir taip baisūs, o jei atims ir alkoholį, tai tikrai reiktų užsidaryti. Esame per maža šalis tokioms priemonėms. Tad, jeigu taip būtų, siauras ratas uždirbs pinigus, o kiti tiesiog merdės“, – mintimis dalijosi Daliaus Karklio prekybos įmonės Lukšiuose pardavėja Aušrinė Grigaitienė.

Prekybininkai tvirtina, kad norima dėti vis naujų apynasrių legaliam, įstatymų besilaikančiam verslui, bet nekovojama su nelegaliais svaigalais. Anot jų, nuo svaigalų priklausomi asmenys negeria konjako ar brangaus vyno, jie dažniausiai svaiginasi pilstuku.

Pagal rajone įvykdytą apklausą, 27 parduotuvių savininkai planuotų specializuoti veiklą: arba papildomomis sąnaudomis sukurti du prekybos taškus, arba iš viso atsisakyti kitų prekių ir pasilikti prekybą alkoholiniais gėrimais. Jeigu licencijų skaičius būtų apribotas ir apklausiami respondentai jų negautų, tik keturi smulkaus ir vidutinio verslo ir 12 UAB „Gulbelė“ prekybos vietų galėtų išgyventi, praradę nemažą dalį apyvartos, sumažinę darbuotojų skaičių 30–40 procentų. Reikėtų paminėti, kad kaimiškose vietovėse dažniausiai tik vienintelė parduotuvė ir teikia šiokios tokios gyvasties, žmonėms suteikiama galimybė įsigyti būtiniausių prekių. Netgi mobilių parduotuvių savininkai, turintys licencijas prekiauti silpnais alkoholiniais gėrimais, po numatomų įstatymo pataisų priėmimo neprognozuoja, ar galės teikti mobilios prekybos paslaugas kaimo vietovėse.

„Tyrimo rezultatai gąsdina rajono verslininkus. Todėl kreipiamės į Jus, tikėdamiesi rimto situacijos ištyrimo ir ekonomine logika pagrįstų priemonių, kuriomis būtų stabdomas alkoholio vartojimas. Pritardami tautos blaivinimo tikslams, negalime nepastebėti bei neakcentuoti, kad šiuo metu tai planuojama daryti smulkiųjų verslininkų sąskaita, proteguojant stambų, dažnai užsienio kapitalo verslą“, – rašo Ministrui Pirmininkui R. Grincevičienė.

Parlamentui yra pateikti du įstatymų paketai, numatantys specializuotų alkoholio parduotuvių steigimą, amžiaus, nuo kurio galima pradėti vartoti svaigalus, vėlinimą ir laiko, kada draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus, ankstinimą. Pavyzdžiui, siūloma steigti specializuotas alkoholinių gėrimų parduotuves, kurios turėtų būti visiškai izoliuotos nuo gyvenamųjų ar kitų patalpų, nesusijusių su prekyba. Siūloma drausti alkoholiu prekiauti nuo 20 val. iki 10 val. darbo dienomis ir šeštadieniais, nuo 15 val. iki 10 val. sekmadieniais mažmeninės prekybos vietose. Dabar draudimas galioja nuo 22 val. iki 8 val. visomis dienomis. Be to, norima pardavėjus įpareigoti, kad šie užtikrintų, jog asmenys iki 20 metų nebūtų įleidžiami į alkoholinių gėrimų parduotuves. Savivaldybių taryboms būtų suteikta teisė nustatyti vietas ar teritorijas, kur būtų draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais. Projektuose numatytas ir alkoholio reklamos draudimas.