Trečiadienį rajono savivaldybės posėdžių salėje vyko renginys „Ir kaime galima kurti verslą“. Jame Žemės ūkio ministerijos atstovė Dalia Rutkauskaitė ir Nacionalinės mokėjimo agentūros vyriausioji specialistė Karolina Juodytė pristatė verslo finansavimo priemones kaimiškoje vietovėje. Tačiau siūloma parama tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti patraukliai.
Pagal 2014–2020 m. Kaimo plėtros programos veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai“ Europos Sąjungos parama verslo pradžiai teikiama dviem būdais – supaprastinta tvarka paramai iki 16 tūkst. eurų bei išlaidų kompensavimo tvarka paramai nuo 16 iki 40 tūkst. eurų. Deja, ši parama yra sunkiai įkandama mūsų rajono kaimo žmonėms, nes atrankos kriterijai nėra palankūs.
Vertinamos bus tik tos paraiškos, kurios surinks mažiausiai 45 balus iš 100 galimų.
Pavyzdžiui, po 15 balų galima susirinkti įsipareigojant sukurti ir kontrolės laikotarpiu išlaikyti nesezoninę darbo vietą (kai parama 16 tūkst. eurų) arba 1,5 darbo vietos (kai parama 40 tūkst. eurų) ir už tai, kad pareiškėjas daugiau nei vienerius metus registruotas kaimo vietovėje. Kitus reikalavimus išpildyti dar sunkiau. Skirtingi balai skiriami už pareiškėjo amžių, balų galima gauti priklausomai nuo to, ar prieš metus esi grįžęs iš emigracijos, ar esi gavęs subsidiją būstui kaimo vietovėje įsigyti ir pan. Jeigu projektas įgyvendinamas savivaldybėje, kurioje nedarbo lygis aukštesnis už vidutinį Lietuvoje, bus skiriama 5, 10 arba 15 balų. Mūsų savivaldybėje 2017 m. vidutinis bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų sudarė 7,8 proc. (Lietuvos vidurkis –7,9 proc.), tad šakiečiai čia balų negaus.
Šakių verslo informacijos centro direktorė Daiva Palukaitienė abejojo, ar iš viso mūsų rajone bus žmonių, galinčių pasinaudoti šia parama – į centrą kreipėsi 10 žmonių ir niekas nesurenka minimalaus balų kiekio. Subsidiją būsto įsigijimui gavo vos trys šeimos, nedarbo lygis tik 0,1 mažesnis už šalies vidurkį.
„Mes čia tokie verslūs kabutėse, kad kriterijai sudėlioti taip, jog mes nieko negaunam. Su emigracija tas pats. Kiek daug čia deklaravusių dvejus metus ir dar pataikiusių grįžti prieš 12 mėnesių? Kodėl ne prieš 11 ar prieš 13 mėnesių? Ar jūs skaičiavot, keliolikai žmonių Lietuvoje tinka tokios taisyklės?“ – klausė D. Palukaitienė.
Pasak D. Rutkauskaitės, niekas to neskaičiavo, tačiau, jei netinka mums, nereiškia, kad netinka ir kitiems. Jos manymu, tai natūralu, nes visada bus tokių žmonių, kurie nesurinks reikiamo balų kiekio ir bus nepatenkinti, kad negali pasinaudoti parama.
„Jei nustatytų kriterijų neatitinka nė vienas žmogus, tai gal kriterijai ne tam skirti, kam turėtų būti?“ – neatlyžo Verslo informavimo centro direktorė. – Mes Šakių rajone turime dvigubai mažesnį verslumo lygį nei Lietuvos vidurkis ir neatitinkam kriterijų, tai galbūt jie galėtų būti truputį kitokie? Galbūt galėtų būti vertinamas ne tik nedarbo, bet ir verslumo lygis savivaldybėje?“
Į šiuos klausimus Žemės ūkio ministerijos atstovė negalėjo atsakyti, tik kartojo, „kad tas, kas negaus, visada bus nepatenkintas“.
„Draugo“ inf.