Reikalavimų nepaisymas kirs per kišenę

simkus
Nuotr. Šakių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Artūras Šimkus sako, kad afrikinis kiaulių maras šiais metais rajono teritorijoje plinta dar sparčiau – kovo mėnesį nustatytas dviem šernams, kurie sumedžioti Baltkojų girioje.

Rita PLAUŠINAITYTĖ-ŠERKŠNIENĖ

Šakių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – Šakių VMVT) inspektoriai ir toliau vykdo smulkiųjų kiaulių ūkių kontrolę, o didžiausia pastarųjų metų rykštė – afrikinis kiaulių maras – iš rajono niekur nesitraukia. Nuo sausio 1 d. iki balandžio pradžios laukinėje faunoje jau rasti 35 nugaišę šernai ir dar penki užsikrėtę šernai buvo sumedžioti.  

Tai, kad afrikinis kiaulių maras nesitraukia iš rajono, o plečiasi, patvirtino Šakių VMVT tarnybos viršininkas Artūras Šimkus, sakydamas, kad kovo 1 d. pirmą kartą užsikrėtę du šernai buvo sumedžioti Baltkojų girioje, prie Gudlaukio kaimo, teritorijoje, kuri dar lig šiol maro buvo nepaliesta.

„Didžiausia nuo maro kritusių šernų dalis iki šiol buvo randama Kūdrų ar Žalgirio miškuose, tačiau Baltkojų giria – atvejis naujas, o tai reiškia, kad maro apimta teritorija plečiasi“, – aiškina A. Šimkus.

Anot viršininko, tarnybos specialistai kiekvieną dieną gyvena įtampoje ir tik laiko klausimas, kada išgirs apie tai, jog užkrečiama liga vėl įsisuko į kiaulių ūkius. Nuo pernai metų liepos 20 d., kai kiaulių ūkyje Prūselių kaime atsirado pirmasis ir vienintelis rajone maro židinys, kitų atvejų kol kas nebuvo. Tačiau tam, kad būtų galima suvaldyti šį procesą, Šakių VMVT tarnyba deda didžiules pastangas tikrindama, kontroliuodama, kalbėdama apie biosaugos reikalavimus su kiaulių augintojais.
Kovo 28 d. VMVT centrinėje būstinėje rinkosi visų teritorinių padalinių inspektoriai, prie kurių prisijungė ir rajono specialistai. Susitikimo tikslas – pasidalinti patirtimi ir problemomis, su kuriomis susiduriama vykdant valstybinę kontrolę smulkiuose kiaulių ūkiuose. Inspektoriai jau pastebėjo, kad daugiau pažeidimų yra nustatoma labai mažuose kiaulių ūkiuose, kur savo reikmėms laikomos dvi ar trys kiaulės. Kaip dažniausius minėjo nelaiku deklaruojamą kiaulių išvežimą, naudojamus netinkamus biocidų kiekius ar netinkamus dezinfekcinius kilimėlius, netinkamą aptvėrimą, netinkamai tvarkomus šalutinius gyvūninius produktus ir kt., o visi užfiksuoti biologinės saugos pažeidimai yra svarbūs, nes kiekvienas iš jų gali būti lemtingas ir atnešti didelių nuostolių. Todėl inspektoriai imasi visų priemonių, norėdami išvengti maro protrūkių. Dėl šios priežasties smulkiųjų kiaulių augintojų laukia dar viena naujovė. Kaip sako Šakių VMVT viršininkas A. Šimkus, jeigu tikrindami inspektoriai ūkyje ras pažeidimų (laikomų nedeklaruotų kiaulių, nesilaikoma biosaugos reikalavimų, augintojas neveda biosaugos priemonių tinkamos dokumentacijos), tada inspektoriai gali taikyti ūkiui apribojimą – liepti gyventojui pačiam pasidaryti laikomų kiaulių kraujo tyrimus (iš savo lėšų), to lig šiol nebuvo reikalaujama.  

„Mes tikrindami ūkį randame kažkokių nusižengimų – nėra kažkokių dokumentų, nesilaikoma biosaugos reikalavimų. Inspektoriai tokiu atveju nežino, ar tos kiaulės sveikos, ar ne. Tada atvažiuoja veterinarijos gydytojas, paima gyvūnų kraują, o už patį tyrimą susimoka gyventojas ir jeigu kiaulės sveikos, toliau galės jas auginti, viskas tvarkoje, tačiau tai turi būti aišku“, – reikalavimų pakeitimus aiškina A. Šimkus.

Anot tarnybos viršininko, šiuo metu inspektoriai jau yra patikrinę trečdalį smulkiųjų kiaulių ūkių, o iki birželio žadama atlikti patikras likusiuose. Kad patikros įvyktų kuo greičiau, Šakių VMVT specialistams talkina inspektoriai ir iš kitų rajonų, taip pat į ūkį specialistai gali užsukti ir savaitgaliais. Pasak A. Šimkaus, toks patikrų ūkiuose operatyvumas mūsų rajone šiuo metu neišvengiamas, kai tiesiog į nugarą alsuoja afrikinio kiaulių maro grėsmė. Naujovės ir sugriežtinimai yra skirti ne tam, kad įbaugintų žmones, bet tam, kad kiaulių augintojai atsakingai žiūrėtų į afrikinio kiaulių maro grėsmę ir įsivertintų savo galimybes – ar jie pajėgūs įvykdyti visus VMVT keliamus reikalavimus, o gal geriau, kol aplinkui siaučia maras, kiaulių iš viso atsisakyti.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip kovoti prieš žiaurų elgesį su gyvūnais?

klausimelis 04 26Mindaugas iš Zapyškio:

Nepriklausomai, kur laikomas šuo, ant grandinės ar voljere, reikia jam sudaryti sąlygas. Nelaikyčiau žiauriu elgesiu su gyvūnu, jei jis ant grandinės gali lakstyti po visą kiemą. Kartais grandinė gali suteikt šuniui daugiau laisvės nei gyvenimas voljere. Manau, ir dabar yra numatytos pakankamai griežtos bausmės kovai prieš žiaurų elgesį su gyvūnais, nes, kiek žinau, yra ir baudžiamoji atsakomybė – laisvės atėmimo bausmė.

klausimelis 04 26 2

Lina iš Šakių:

Manau, kad pririšti šunį prie grandinės nėra blogai, bet tokie įvykiai, kai norima jais atsikratyti itin žiauriais būdais, yra netoleruotini. Jei jau nėra galimybės ar noro laikyti šuns ar katės, galima kreiptis į gyvūnų globos įstaigas, bet ne kažkur išvežt ir atsikratyt. Manau, kad už žiaurų elgesį su gyvūnu bauda nuo 200 iki 1 tūkst. eurų jau būtų žmogui bausmė.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.