Aptarti pastarųjų metų melioracijos sistemų atnaujinimo perspektyvų ir pristatyti ūkininkams paskutiniojo Žemės ūkio ministerijos kvietimo teikti paraiškas paramai melioracijos įrenginių atnaujinimui gauti ketvirtadienį savivaldybėje rinkosi ir ūkininkai, ir konsultantai, ir Seimo nariai.

UAB „Aplinkos inžinierių grupės“ direktorius Petras Punys pristatė žemdirbiams paskutinio Žemės ūkio ministerijos kvietimo teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą, kuria pasinaudoję žemdirbiai turėtų galimybę atnaujinti laukų drenažų infrastruktūrą, lauko drenažų sistemas, galėtų rekonstruoti arba įrengti vietinės reikšmės vidaus kelius, taip pat gauti tam tikrą paramą ariamos žemės kalkinimui. Ne vienerius metus melioracijos projektų konsultantu dirbantis P. Punys konsultavo ūkininkus, į kokius aspektus jie turi atsižvelgti, jeigu nori įsisavinti šią paramą. Žadama kompensacija melioracijos įrenginių atnaujinimui gali siekti netgi 80 proc., o kitą dalį turi skirti žemdirbiai. Ūkininkai taip pat turi galimybę steigti asociacijas ir taip pat bandyti pritraukti paramą melioracijos projektams. Konsultantas pristatė ūkininkams, kokie apskritai yra šio paskutinio kvietimo teikti paraiškas niuansai, į ką reikėtų atsižvelgti norint, kad jų paraiškai būtų pritarta, kokios yra galimybės surinkti kuo daugiau vertinimo balų.

Susitikime su ūkininkais dalyvavęs Seimo narys Kazys Starkevičius sakė, jog šiuo metu melioracijai apskritai yra skiriama mažai dėmesio, o paramos lėšos yra labai menkos. Anot Seimo nario, šiuo metu net 67 proc. šalies melioracijos įrenginių susidėvėję, o į specialųjį fondą surenkama per mažai lėšų, nes į tą fondą moka tik ūkininkai, o melioracijos įrenginiai yra aktualūs ir kitiems – miškininkams, kelininkams. Pasak K. Starkevičiaus, melioracijai turėtų būti skiriama pinigų iš specialiųjų Aplinkos ministerijos aplinkosaugos lėšų.

Antra problema, kurią įžvelgia Seimo nariai, yra Žemės ūkio ministerijoje rengiamas projektas, kurio pagrindinis tikslas – perduoti ūkininkams nuosavybės teise naudotis nugyventą, seną melioracijos sistemą, be to, ūkininkai bus baudžiami už šio „turto“ nepriežiūrą... Susitikime su ūkininkais dalyvavę Seimo nariai K. Starkevičius ir kraštietė Irena Haase sakė, kad jokiu būdu tiek ūkininkai, tiek komitetų nariai negali leisti, kad Seimas pritartų tokiam projektui, nes ūkininkams tai būtų prapultis – jiems tektų senas nudėvėtas „turtas“, o paramos perspektyvos yra labai ribotos. Tad Seimo nariai kvietė ūkininkus ateityje aktyviau dalyvauti svarstant melioracijos klausimus.

Šakių savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėja Irena Žemaitienė informavo, kad šiuo metu savivaldybėje yra parengti 32 melioracijos projektai, o iš jų 29 jau yra priimti Nacionalinės mokėjimo agentūros ir tikrai gaus paramą. Trys melioracijos projektai (vienas savivaldybės ir du asociacijų) jau yra vykdomi. Iš tų 32 melioracijos projektų prie vienuolikos projektų įgyvendinimo finansiškai prisidėjo ir savivaldybė. Įgyvendinamų rajone projektų vertė tiek su Europos Sąjungos lėšomis, tiek savivaldybės ir ūkininkų prisidėjimu bendrai sudaro 10,5 mln. eurų.