Karštis – išbandymas ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams. Į Lietuvą atslinkus tropiniams karščiams, būtina papildomai skirti dėmesio ne tik sau, bet ir savo augintiniams. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, konsultavo Šakiuose įsikūrusios MB veterinarijos klinikos „Vetmeda“ veterinarijos gydytoja Šarūnė Dambrauskaitė.

Veterinarijos gydytojos teigimu, karščių metu svarbiausia prisiminti, kad negalima savo augintinio net labai trumpam laikui palikti automobilyje, mat temperatūra salone gali per vieną minutę šoktelti keletą kartų.

 

„Lauke gali būti 30, o mašinoje – net iki 70 laipsnių karščio. Tad ir praverti automobilio langai neapsaugos gyvūno nuo itin greito perkaitimo, dėl kurio gyvūnas gali nugaišti per keletą minučių“, – įspėjo Š. Dambrauskaitė.

Pasak jos, tiek katės, tiek ir šunys paprastai gerai toleruoja aukštą temperatūrą. Kiek sunkiau tamsesnio ir tankesnio plauko ar trumpasnukiams augintiniams. Esant karščiams, reikėtų stengtis juos laikyti kuo vėsesnėje, gerai vėdinamoje patalpoje – vonioje, virtuvėje ar kokioje mažiau apšviestoje vietoje, kur nekaitina saulė, leisti gulėti ant betono, plytelių ir pan. Taip pat labai svarbu gyvūnams duoti gerti daugiau vėsaus vandens, per karščius jis negali būti ribojamas. Norint augintinius atgaivinti galima juos apipilti vandeniu ar uždėti sudrėkintą audinį – džiūdamas kailis vėsina visą organizmą, tačiau tuomet nevertėtų jų palikti ant skersvėjo ar prie kondicionieriaus. Sunkiau karštį pakelia vyresnio amžiaus, turintys antsvorio ir sergantys gyvūnai. Todėl patartina sumažinti dienos maisto normą, šerti lengvai virškinamu maistu, riboti fizinį krūvį. Lauke auginamiems šunims būtina sudaryti pavėsį, kaip ir ganyklose ganomiems gyvuliams. Mat karščių metu nereti ir gyvūnų perkaitimo atvejai, saulės ar šilumos smūgiai. Jų šeimininkai privalo pasirūpinti, kad karščiausiu dienos metu gyvūnai nebūtų laikomi saulės atokaitoje. Esant galimybei, patariama gyvulius perkelti į medžių paunksmę, palikti laisvus įėjimus į tvartus, apšlakstyti vandeniu, pagal galimybes rekomenduojama įrengti pavėsines. Jos vėliau gali pasitarnauti apsaugai nuo lietaus,  krušos, žvarbaus vėjo ir kitų nepageidaujamų atmosferos reiškinių.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informavo, kad kai dienos temperatūra yra 30 laipsnių karščio ar dar aukštesnė, laikinai sustabdomas gyvūnų vežimas tolimais atstumais. Jei kelionės išvengti negalima, ji turėtų būti suplanuota anksti ryte, vėlai vakare ar net naktį, kad gyvūnai išvengtų karščio streso ir kuo mažiau laiko praleistų uždaryti nejudančioje transporto priemonėje.

Dar viena aktuali problema – kraujasiurbiai vabzdžiai (uodai, mašalai, gyliai), nuo kurių gyvulius gali apsaugoti specialios apsaugos priemonės.

„Draugo“ inf.