Keletas rajono ūkininkų ir pavienių žmonių į rajono valdžią kreipėsi prašydami sumažinti arba iš viso atleisti nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio. Į tokius gyventojų pageidavimus valdžia pasižiūrėjo labai principingai ir privilegijos buvo suteiktos ne visiems prašiusiems.

 

Paskutinio savivaldybės tarybos posėdžio metu buvo svarstyti šešių asmenų prašymai atleisti arba sumažinti žemės nuomos mokestį – tai viena Šakių miesto gyventoja, kuri nuomojasi 0,2 ha namų valdos valstybinės žemės sklypą, keturi ūkininkai ir Juozo Domeikos šalpos fondas, kuris nuomojasi 24 arų žemės sklypą Girėnuose. Dėl pastarojo atleidimo nuo žemės mokesčio tarybos nariams abejonių nekilo – fondas nuo mokesčio buvo atleistas. Dėl likusių prašymų tarp tarybos narių kilo daug diskusijų, kelti klausimai, ar tikrai visi prašantieji verti mokestinių lengvatų, kurias taryba turi teisę suteikti.

Į rajono tarybą kreipėsi jaunasis ūkininkas Martynas Petraitis iš Kudirkos Naumiesčio, jis prašė atleisti 2019 m. nuo žemės nuomos mokesčio už ūkio paskirties 4,55 ha žemės sklypą. Pats ūkininkas yra vilkaviškietis, tačiau plėsdamas savo ūkį jis ėmėsi tvarkyti ir apleistą, apžėlusią žemę mūsų rajone. Iš viso ūkininkui praėjusiais metais buvo priskaičiuota 560 eurų žemės nuomos mokesčio. Kaip informavo savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėja Irena Žemaitienė, M. Petraitis kol kas žemės nėra deklaravęs, o tai reiškia, kad už tą teritoriją ūkininkas dar negaus tiesioginių išmokų, kaip įprastai gauna žemdirbiai. Anot vedėjos, jeigu žmogus didinasi žemės plotus, nori plėstis, jis privalo išsidirbti tokius šabakštynus, nes aplinkui jau visą derlingą patogią žemę išsidalinę stambesni arba nuo anksčiau ūkininkaujantys žemdirbiai.

„Kaip jam prisidėti tos žemės?“ – retorinį klausimą kėlė I. Žemaitienė.
Daugumos tarybos narių sprendimu M. Petraitis nebuvo atleistas nuo mokesčio, bet jam žemės nuomos mokestis sumažintas 50 procentų.

Prašo lengvatų ne pirmą kartą

Ne pirmą kartą nuo mokestinės naštos prašo atleisti Striūpų kaime ūkininkaujantis Robertas Drevininkaitis. Jam už 26,45 ha žemės sklypą, esantį Šakių mieste, priskaičiuota 9 tūkst. 650 eurų. Ūkininkas prašė tarybos narių jį atleisti nuo šio mokesčio ir pateikė dokumentus, įrodančius, kad įsisavindamas žemę pagerino ją – išpjovė medžius, išnaikino kelmus ir kitus darbus atliko. Tačiau Finansų ir rajono plėtros komiteto posėdžio metu tarybos nariams buvo priminta, kad šis ūkininkas žemę išsinuomojo tik spalio mėnesį. Tad tarybos nariams toks ūkininko prašymas pasirodė nepagrįstas – juk ūkininkas turės mokėti tik už laikotarpį nuo spalio mėnesio, kada įsigalioja jo žemės nuomos sutartis. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, tarybos nariai posėdžio metu nusprendė R. Drevininkaičio prašymo netenkinti – prieš balsavo 14 tarybos narių, šeši susilaikė, dar penki balsavo už, tad mokestį už valstybinę žemę ūkininkui teks susimokėti. Ūkininkui teks mokėti 1 tūkst. 608 eurus žemės nuomos mokesčio.

Sumažinti žemės nuomos mokestį tarybos narių prašė ir ūkininkas Mindaugas Šimaitis iš Kidulių seniūnijos. Ūkininkas nuomojasi 32 valstybinės žemės sklypus, kurių bendras plotas sudaro 80,87 ha. Ūkininkas, prašydamas lengvatos sumažinti mokestį bent 30 proc., motyvavo, kad 44 ha yra užliejamos pievos. Vidutinė ūkininkui paskaičiuota nuomos kaina yra 53 eurai/ha, o už 44 ha užliejamų pievų ūkininkas prašo mokestį sumažinti. Tačiau, kaip paaiškėjo diskusijose, kurios kilo Finansų ir rajono plėtros komiteto posėdžio metu, ūkininkas gauna už šias žemes tokias pat išmokas, kaip ir už kitą žemę, todėl, anot tarybos narių, tokia mokestinė našta ūkininkui neturėtų būti per sunki. Be to, anot Biudžeto, turto ir strateginio planavimo skyriaus vedėjos Egidijos Grigaitienės, šiai šeimai ne kartą yra buvę pasiūlyta atsisakyti tos valstybinės žemės, bet jie neatsisako, nes gauna išmokas. Jeigu taryba būtų tenkinusi prašymą mokestį sumažinti 30 proc., į rajono biudžetą nebūtų sumokėta 719 eurų. Tarybos nariai lengvatai nepritarė (15 balsavo prieš, 10 susilaikė).

Taip pat sumažinti 30 proc. žemės nuomos mokestį prašė ir kita ūkininkė – Gintarė Skamarakaitė, kurios 45 ha žemės sklypai yra Kidulių seniūnijoje, nors pačios gyvenamoji vieta yra deklaruota Vilniuje. Ūkininkė kreipėsi ne tik į tarybą, bet ir į Registrų centrą dėl nuomojamų sklypų mokestinės vertės peržiūrėjimo, nes septyni sklypai iš 13-os yra Nemuno lankose, kur yra užliejamos pievos. Už 1 ha žemės ūkininkei 2019 m. apskaičiuotas po 74,8 euro žemės nuomos mokestis. Tarybos nariams suteikus ūkininkei lengvatą, ji turėtų mokėti 1 tūkst. 39 eurais mažesnį mokestį, tačiau tokios lengvatos taryba ūkininkei nesuteikė. Ji įvardyta „sofos ūkininke“, nes žemės nedirba, o siekia gauti išmokas.

Pirmą kartą sulaukė mokėjimo pranešimo

Į rajono tarybą kreipėsi ne tik ūkininkai, bet ir viena Šakių miesto gyventoja, prašydama atleisti nuo žemės nuomos mokesčio už 0,2 ha namų valdos valstybinės žemės sklypą. Už sklypą moteriai priskaičiuota 312 eurų už 2019 m. Moteris prašo ją atleisti nuo mokesčio dėl sunkios materialinės padėties. Tačiau čia Biudžeto, turto ir strateginio planavimo skyriaus vedėja E. Grigaitienė patikslino tarybos nariams, kad ši moteris mokėjimo pranešimo sulaukė apskritai pirmą kartą, nors name gyvena nuo 1979 m. Be to, anot vedėjos, name gyvena ir daugiau šeimos narių, o optimali išeitis tokiu atveju būtų šįmet susimokėti mokestį „visiems šeimos nariams surėmus pečius“, o vėliau žiūrėti, kaip įsiteisinti tą sklypą, nes už privačią žemę reikėtų mokėti triskart mažiau negu už valstybinę. Apskritai išsakyta pozicija, kad žmonės turi būti pratinami mokėti mokesčius, o ne tik tikėtis, kad viską už juos padarys valdžia. Beje, esą iš pašalpų gyvenančios moters pajamos yra ne tokios ir menkos. Tarybos nariai nusprendė moters nuo mokesčio neatleisti – 15 balsavo prieš, 8 susilaikė, 2 pritarė.