Sėkmingas svetingumas – patenkintas klientas, kuris taps nuolatiniu svečiu

uzkalnis
Gerai žinomas maisto guru Andrius Užkalnis akcentavo, kad į restoraną atėjęs žmogus privalo gauti visko, ko nori, todėl lankstumas būtinas, nes tai labai daug prisideda prie to, kad klientas liktų patenkintas. D. Pavalkio nuotr.


Asta Saulė ŠULSKYTĖ

Nors turizmo sezonas jau baigėsi, tačiau turistus priimantys mūsų rajono verslininkai nesiilsi – dėlioja planus ateinantiems metams, tobulina valgiaraščius, ieško, kaip pritraukti kuo daugiau svečių. Šį tikslą palaiko ir Šakių turizmo informacijos centras, restorane „Kuchmistrai“ organizavęs mokymus „Kaip veikia sėkmingas svetingumas ir kuo jis skiriasi nuo nevykusio?“, kuriuos vedė gerai žinomas publicistas, žurnalistas ir maisto guru Andrius Užkalnis.

Pasak A. Užkalnio, niekam ne paslaptis, kad perkamoji galia, susijusi su valgymu ne namuose, miesteliuose ir kaimuose yra labai labai nedidelė. Regionų gyventojai į viešąsias maitinimo erdves dažniausiai išeina trimis progomis, t.y. apsiriboja krikštynomis, gedulingais pietumis ir kartais vestuvėmis. Jo teigimu, pagrindiniai pinigai ateina iš didmiesčių, nes ten yra kitokios pajamos ir kitokie besiformuojantys įpročiai. Ypač Vilniuje pastebima nauja mada – važiuoti pavalgyti ne tik į užmiestį, bet ir į tolimesnius miestelius, jei tik žino, ko ten važiuoja.

„Standartinės frazės, kurias visi užsirašo feisbuke arba savo tinklalapiuose, t.y. skanus maistas, jauki aplinka, malonus aptarnavimas, nereiškia absoliučiai nieko, nes taip rašo absoliučiai visi“, – kalbėjo lektorius, pabrėždamas, kad žmogus, išsiruošdamas į kelionę, nori konkrečiai žinoti, ką nuvažiavęs ten valgys.

Kaip paaiškino A. Užkalnis, žmogus važiuos pavalgyti į regioną, jei žinos, kad ten bus keli patiekalai, kurių jis norės. Pavyzdžiui, į Salantų „Pakalnutę“ visi suvažiuoja pasimėgauti šonkauliukais ir bulvieniuke. Tai patiekalai, kurie niekada nesibaigia ir kurių visada ten galima gauti. Yra garsiosios vietos prie Kauno, kur visi vyksta pavalgyti cepelinų, kurie, pasak žurnalisto, „nėra labai geri, jie yra tiesiog didžiausi“.

„Lietuvis vartotojas, nesvarbu, kad jis yra iš Vilniaus, jis yra labai konservatyvus. Jis labai mėgsta patikimumą. Jis visada ieškos to pačio dalyko. Tegul ne visada užsisakys. Gal atvažiavęs penktą kartą paprašys kažko tai naujo, bet savo didžiuosius hitus kiekvienas privalo turėt“, – patikino lektorius, kaip vieną iš sėkmingiausių valgiaraščių įvardijęs tokį, kuriame sudėti visi populiariausi praėjusių metų patiekalai.

Jo manymu, „žmogus išgirsta kažką jam pakartojus septynis kartus, o lietuviams, kurie ne visada klausosi, reikia pakartoti 77 kartus“, tad norint išpopuliarinti kurį nors patiekalą, reikia apie jį nuolat kalbėti ir nuolat priminti.

„Vienas dalykas, kuris vienija visus sėkmingus restoranus, yra tas, kad absoliučiai visi, kas dirba tame restorane, yra valgę absoliučiai visų jame gaminamų patiekalų“, – pabrėžė A. Užkalnis, pridurdamas, kad nieko nėra blogiau nei padavėja, kuri nežino kurio nors patiekalo, esančio valgiaraštyje, skonio ir negali patarti klientui, ką pasirinkti.

Pasak jo, maitinimo įstaigos žinomumui būtina susikurti „Facebook“ profilį ir, ką daugelis pamiršta, turėti savo puslapį instagrame. Kodėl tai svarbu? Atvykę svečiai maistą fotografuoja ir su vietos nuoroda kelia į „Instagram“. Tokiu būdu jie daro restoranui didžiulę reklamą, kuri gali pasiekti šimtus tūkstančių žmonių.

Lektorius įvardino ir dažniausiai restorano darbuotojų daromas klaidas, priminė, kaip reikėtų atsiliepti telefonu, kodėl labai svarbu operatyvus atsakymas klientams tiek el. paštu, tiek ir feisbuke, kodėl blogą įspūdį palieka svečių aptarnavimas, susiskirstymas į „mano“ ir „ne mano“ staliukais.

„Geriausiuose restoranuose tiek Lietuvoje, tiek ir Vakaruose kliento aptarnavimas yra kiekvieno darbuotojo atsakomybė“, – įsitikinęs lektorius, prisiminęs atvejį, kai pietaujant „Stiklių“ restorane jam duonos yra atnešęs pats jo savininkas Romas Zakarevičius.

Pasak A. Užkalnio, jei žmogus ateina į restoraną ir atneša savo pinigus, privalo gauti visko, ko nori, todėl lankstumas čia yra būtinas, nes labai daug prisideda prie klientų pasitenkinimo. Negi sunku virtuvėje prie užsakyto patiekalo vietoj gruzdintų bulvyčių pagaminti bulvių košę arba pridėti pageidaujamas daržoves. Tokiu atveju klientas jaučiasi labai įvertintas, labai išskirtinis ir yra tikimybė, kad čia važinės ateinančius 20 metų. Pasirodo, dėl to jau daugelis ir mūsų šalies restoranų visą dieną gali pasiūlyti ir pusryčių meniu, nes yra žmonių, kurie pusryčių patiekalus mėgsta valgyti vakare. A. Užkalnis prisipažino, kad jis yra vienas iš tokių klientų.

Kalbant apie gėrimų meniu, mūsų rajono verslininkai domėjosi, kiek jame galima siūlyti savo krašto vynus. Lektoriaus teigimu, reikėtų pasirinkti keletą vynų su juodaisiais serbentais ar vyšniomis, kad skonį žmogus paragavęs galėtų atpažinti. Jis paaiškino, kad taip ir su kitų šalių vynais, tarkim, su Naujosios Zelandijos baltaisiais, kurie kvepia tropiniais vaisiais, agrastais, mangais, kuriuos be jokio pasiruošimo sugeba atskirti kiekvienas klientas.

„Taip fantastiniu būdu akimirksniu pakeliama kliento savivertė. Jis pasijunta taip, lyg būtų išlaikęs egzaminą, kurio net nesitikėjo išlaikyti“, – paaiškino A. Užkalnis, pridurdamas, jog kitą kartą klientas jaus pranašumą galėdamas tai pademonstruoti savo kompanijai, su kuria atvyks į restoraną.

Susitikimas su žinomu maisto guru užsitęsė, nes susirinkę mūsų restoranų, kavinių ir kaimo turizmo sodybų atstovai norėjo žinoti, kaip turėtų būti apsirengęs maitinimo įstaigos personalas, ko tinka klausti svečio, o ko ne, ką daryti, jei vieno ar kito patiekalo jau negali tuo metu pagaminti, ar tinka užsidaryti, jei dar yra klientų. Tad susitikimas buvo įdomus ir naudingas visiems jo dalyviams – tiek padavėjoms, tiek virtuvės šefams, tiek vadybininkams ir patiems įstaigų savininkams.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kas lemia žemą rajono poziciją švietimo srityje?

klausimelis 05 21Edvinas iš Šakių:

Manau, mokiniai yra per mažai motyvuoti mokytis. Aš, pavyzdžiui, baigiau aštuonias klases, buvo kitokie laikai, bet siekiau, stengiausi mokytis. Ir toliau mokiausi, baigiau technikumą. Sūnus baigė universitetą, anūkai dar maži. Kaimo vaikai mokosi ne prasčiau. Netgi labiau pasiekia aukštų pasiekimų. 

klausimelis 05 21 2

Ričardas iš Bliuviškių:

Manau, ir tėvai turėtų labiau rūpintis vaikų mokslais. Bet yra ir pačių mokinių be motyvacijos. Mačiau – stovi prie Darbo biržos du mokiniai, o ne pamokose. Savo laiku siekiau mokytis, nebuvo jokia kančia eiti į mokyklą. Baigiau devynias klases, vėliau įsidarbinau. Girdėjau – Griškabūdyje mokytojų trūksta. Netiesa, kad kaimo vaikai prasčiau mokosi, mūsų kaime vienoje šeimynoje augantys vaikai labai aukštų rezultatų yra pasiekę.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.