Praėjusią savaitę susitikti su savivaldybės tarybos Ūkio ir verslo komiteto nariais, administracijos vadovais, aptarti atliekų ūkyje aktualių klausimų į savivaldybę atvyko Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro direktoriaus pavaduotojas Tautvydas Zaveckas (dešinėje) ir įmonės ekologas Tomas Macijauskas. D. Pavalkio nuotr.
Rita PLAUŠINAITYTĖ-ŠERKŠNIENĖ
Praėjusią savaitę aptarti aktualių klausimų su Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro (MAATC) atstovais susitiko savivaldybės administracijos ir rajono savivaldybės tarybos Ūkio ir verslo komiteto nariai. Tarybos nariams gyventojai nuolat užduoda su atliekų tvarkymu susijusių klausimų, tad darkart kalbėta apie kylančias problemas.
Painiava sodininkų bendrijose
Sodų bendrijų savininkai taip pat turi mokėti už komunalines atliekas – nuolat gyvenantys soduose dažnai turi jiems priskirtus atliekų konteinerius, o kiti moka, jeigu turi statinių.
Valda Ugenskienė kėlė klausimą, ką daryti sodų bendrijų gyventojams, kurie sode turi tik namuką su įvairiais jame laikomais įrankiais, o šiukšlių būna tik tiek, kad jas galima pasiimti išvykstant namo, tačiau mokėti už šiukšles vis tiek reikia. Kur ta riba, kada reikia mokėti už atliekas sodų savininkams, o kada ne?
MAATC direktoriaus pavaduotojas Tautvydas Zaveckas sako, kad įsakymais yra aiškiai apibrėžta apmokestinimo tvarka ir sodo sklypai, kurie turi sodo paskirties objektą, yra apmokestinami atliekų tvarkymo įmoka.
„Visi, kurie turi statinį, nepriklausomai, ar jis registruotas, ar neregistruotas Registrų centre, yra apmokestinti įmoka, o Statybos įstatyme yra apibrėžta, jog pastatas yra statinys, kurio stogas yra uždengtas bei turi vidaus patalpas. Jokių sandėliukų mes neapmokestiname, o konkrečiais atvejais reikia kreiptis į MAATC, atvažiuos atstovas, įvertins, patikslins“, – sako T. Zaveckas.
Tai, jog apmokestinimo sistema sodų bendrijose prasilenkia su realybe, pastebėjo ir kitas komiteto narys Romas Pukinskas. Jis ir pats soduose turi mažą pastatėlį, nuo kurio net pametęs raktus, atvažiuoja tik kartą per metus susirinkti obuolių, o neseniai sulaukė MAATC pranešimo, jog šie įvertino namelį ir nusprendė apmokestinti sodo savininką, nes tai yra apibrėžtus įstatymus atitinkantis statinys. Šiam paprieštaravus, atsiuntė paaiškinimą, kodėl tą mokestį reikės mokėti. Anot T. Zavecko, MAATC atstovai laikosi tų pačių teisės aktų kaip ir kitais atvejais, be to, apmokestinimo tvarką yra pasitvirtinusi ir pati rajono taryba dar 2016 metais. Tačiau, anot atstovo, savininkas gali surinkti įrodymus (negyvena, išvykęs, mokosi ir kt.), atsiųsti įmonei dokumentus, tada jam netaikoma kintamoji mokesčio dalis, skaičiuojama tik pastovioji.
Į diskusiją įsiterpęs rajono meras Edgaras Pilypaitis pastebėjo, kad vertėtų tokius inspektavimus daryti dalyvaujant savininkui, o ne už jo akių.
Mokestinė sistema kelia daug klausimų
Dar tarybos nariai kėlė klausimą, ar nebrangs mokestis už komunalines atliekas, kaip dabar dažnai tai eskaluojama viešojoje erdvėje, o jeigu kaina kils, ką daryti, kad mokestis už komunalines atliekas būtų mažesnis? MAATC atstovas T. Zaveckas sakė, jog mokestis už komunalinių atliekų tvarkymą nesikeičia nuo 2010 m., o Aplinkos ministerija siūlo sąvartyno mokestį kelti iki 50 eurų (šiandien jis yra 30 eurų be transportavimo išlaidų). Kainos kyla dėl to, kad žmonės kuo daugiau rūšiuotų, o ne į sąvartyną išmestų. Kaip tai padaryti teisingai ir tvariai – klausimas kol kas atviras. Komiteto pirmininkas Artūras Varankevičius pastebėjo, jog dabartinė mokestinė sistema neskatina gyventojų rūšiuoti, nes rūšiuojantys žmonės moka tiek pat, kiek ir mažiau rūšiuojantys, tad mokestinę sistemą dar yra kur tobulinti, nes būtų logiška, jog ir per ją reiktų skatinti gyventojus labiau rūšiuoti atliekas.
Komiteto pirmininkas klausimą iškėlė, kodėl reikia gyventojams mokėti už atliekas, nors priregistruotas žmogus gyvena kitur ir dar moka kitoje savivaldybėje tą mokestį? MAATC atstovas sako: jeigu pateikiami dokumentai, tai bent jau tokiu atveju nėra skaičiuojama kintamoji mokesčio dalis už komunalines atliekas, o tik pastovioji. Užtenka iš darbovietės pateikti pažymą, kad asmuo kažkur kitur dirba ir gyvena.
Valdas Stankūnas teiravosi, kodėl, palyginus su kitomis savivaldybėmis, rajone bendrųjų šiukšlių konteinerių viešose vietose yra tiek mažai? Tiek MAATC atstovas, tiek rajono savivaldybės administracija sako, jog būtent šis klausimas buvo suderintas su seniūnais, nes kiekvienas konteineris turi būti kažkam priskirtas, priešingu atveju prie konteinerių ima vežti atliekas bet kas, jie paverčiami mažais sąvartynais. R. Pukinskas pastebėjo, jog ir prie kapinių žmonės nesistengia rūšiuoti – sumeta viską į vieną konteinerį. Laimei, tuos konteinerius dar išrūšiuoja seniūnai su savo darbuotojais.
T. Zaveckas sako, jog problema yra ir su atsiskaitymu už komunalines atliekas – gyventojai nesusitvarko savo adresų Registrų centre, neturi tvarkingų pašto dėžučių, o tai apsunkina situaciją, kada reikia susirinkti mokesčius.
Valda Ugenskienė kėlė klausimą, ką daryti sodų bendrijų gyventojams, kurie sode turi tik namuką su įvairiais jame laikomais įrankiais, o šiukšlių būna tik tiek, kad jas galima pasiimti išvykstant namo, tačiau mokėti už šiukšles vis tiek reikia. Kur ta riba, kada reikia mokėti už atliekas sodų savininkams, o kada ne?
MAATC direktoriaus pavaduotojas Tautvydas Zaveckas sako, kad įsakymais yra aiškiai apibrėžta apmokestinimo tvarka ir sodo sklypai, kurie turi sodo paskirties objektą, yra apmokestinami atliekų tvarkymo įmoka.
„Visi, kurie turi statinį, nepriklausomai, ar jis registruotas, ar neregistruotas Registrų centre, yra apmokestinti įmoka, o Statybos įstatyme yra apibrėžta, jog pastatas yra statinys, kurio stogas yra uždengtas bei turi vidaus patalpas. Jokių sandėliukų mes neapmokestiname, o konkrečiais atvejais reikia kreiptis į MAATC, atvažiuos atstovas, įvertins, patikslins“, – sako T. Zaveckas.
Tai, jog apmokestinimo sistema sodų bendrijose prasilenkia su realybe, pastebėjo ir kitas komiteto narys Romas Pukinskas. Jis ir pats soduose turi mažą pastatėlį, nuo kurio net pametęs raktus, atvažiuoja tik kartą per metus susirinkti obuolių, o neseniai sulaukė MAATC pranešimo, jog šie įvertino namelį ir nusprendė apmokestinti sodo savininką, nes tai yra apibrėžtus įstatymus atitinkantis statinys. Šiam paprieštaravus, atsiuntė paaiškinimą, kodėl tą mokestį reikės mokėti. Anot T. Zavecko, MAATC atstovai laikosi tų pačių teisės aktų kaip ir kitais atvejais, be to, apmokestinimo tvarką yra pasitvirtinusi ir pati rajono taryba dar 2016 metais. Tačiau, anot atstovo, savininkas gali surinkti įrodymus (negyvena, išvykęs, mokosi ir kt.), atsiųsti įmonei dokumentus, tada jam netaikoma kintamoji mokesčio dalis, skaičiuojama tik pastovioji.
Į diskusiją įsiterpęs rajono meras Edgaras Pilypaitis pastebėjo, kad vertėtų tokius inspektavimus daryti dalyvaujant savininkui, o ne už jo akių.
Mokestinė sistema kelia daug klausimų
Dar tarybos nariai kėlė klausimą, ar nebrangs mokestis už komunalines atliekas, kaip dabar dažnai tai eskaluojama viešojoje erdvėje, o jeigu kaina kils, ką daryti, kad mokestis už komunalines atliekas būtų mažesnis? MAATC atstovas T. Zaveckas sakė, jog mokestis už komunalinių atliekų tvarkymą nesikeičia nuo 2010 m., o Aplinkos ministerija siūlo sąvartyno mokestį kelti iki 50 eurų (šiandien jis yra 30 eurų be transportavimo išlaidų). Kainos kyla dėl to, kad žmonės kuo daugiau rūšiuotų, o ne į sąvartyną išmestų. Kaip tai padaryti teisingai ir tvariai – klausimas kol kas atviras. Komiteto pirmininkas Artūras Varankevičius pastebėjo, jog dabartinė mokestinė sistema neskatina gyventojų rūšiuoti, nes rūšiuojantys žmonės moka tiek pat, kiek ir mažiau rūšiuojantys, tad mokestinę sistemą dar yra kur tobulinti, nes būtų logiška, jog ir per ją reiktų skatinti gyventojus labiau rūšiuoti atliekas.
Komiteto pirmininkas klausimą iškėlė, kodėl reikia gyventojams mokėti už atliekas, nors priregistruotas žmogus gyvena kitur ir dar moka kitoje savivaldybėje tą mokestį? MAATC atstovas sako: jeigu pateikiami dokumentai, tai bent jau tokiu atveju nėra skaičiuojama kintamoji mokesčio dalis už komunalines atliekas, o tik pastovioji. Užtenka iš darbovietės pateikti pažymą, kad asmuo kažkur kitur dirba ir gyvena.
Valdas Stankūnas teiravosi, kodėl, palyginus su kitomis savivaldybėmis, rajone bendrųjų šiukšlių konteinerių viešose vietose yra tiek mažai? Tiek MAATC atstovas, tiek rajono savivaldybės administracija sako, jog būtent šis klausimas buvo suderintas su seniūnais, nes kiekvienas konteineris turi būti kažkam priskirtas, priešingu atveju prie konteinerių ima vežti atliekas bet kas, jie paverčiami mažais sąvartynais. R. Pukinskas pastebėjo, jog ir prie kapinių žmonės nesistengia rūšiuoti – sumeta viską į vieną konteinerį. Laimei, tuos konteinerius dar išrūšiuoja seniūnai su savo darbuotojais.
T. Zaveckas sako, jog problema yra ir su atsiskaitymu už komunalines atliekas – gyventojai nesusitvarko savo adresų Registrų centre, neturi tvarkingų pašto dėžučių, o tai apsunkina situaciją, kada reikia susirinkti mokesčius.
Mindaugas iš Zapyškio:
