Kažkada buvo tokie laikai, kai autobusai buvo bene vienintelė susisiekimo priemonė ir keleivių srautai buvo tokie, kad norintys važiuoti vienu ar kitu maršrutu, netilpdavo į autobusą arba važiuodavo susispaudę, lyg sardinės konservinėje. Ir niekas nesiskųsdavo laikinais nepatogumais, nebumbėdavo – visi norėdavo važiuoti.

Nuotr. Pasak Šakių autobusų parko direktoriaus Tomo Povilaičio, didžioji keleivių dalis – tai moksleiviai arba įvairias lengvatas gaunantys vyresnio amžiaus žmonės.

Dabar žmonėms, ypač kurie turi nuosavus automobilius, nesuprantama, kaip dalis kaime gyvenančių žmonių priversti planuoti savo gyvenimą pagal maršrutinio autobuso grafiką, kuris galbūt tam tikru metų laiku suretėja ir autobusas į jų gyvenvietę užsuka tik kartą per dvi dienas, o savaitgaliais visai nevažiuoja. Atokesnių kaimų gyventojai, nežvilgčiodami į laikrodį, negali pabendrauti su kitame kaime gyvenančiais draugais, apsipirkti parduotuvėse ar sulaukti savo eilės prie gydytojo kabineto, o susiradus nuolatinį darbą jiems būtų sudėtinga kiekvieną dieną pasiekti savo darbo vietą. Jų gyvenimas susijęs su maršrutinio autobuso grafiku.

 
Keleivių vis mažėja

Pagrindinė visos šalies Autobusų parkų problema – sumažėję keleivių srautai. Daugelis dabar turi nuosavus automobilius, todėl ir patys provincijos gyventojai sutinka, kad, pasibaigus moksleivių srautams, į kaimus važiuojantys  autobusai reikalingi vis mažesniai daliai žmonių. Tačiau tai saujelei žmonių be autobusų gyventi būtų labai sunku, nes nebūtų nei kaip maisto nusipirkti ar pas gydytoją atvykti.

Pasak Šakių autobusų parko direktoriaus Tomo Povilaičio, didžioji keleivių dalis – tai moksleiviai arba įvairias lengvatas gaunantys vyresnio amžiaus žmonės. Nuolat peržiūrimi tiek priemiestinių, tiek tarpmiestinių autobusų maršrutai, daromos jų analizės. Peržiūrėjus autobusų kasos juostas ir suskaičiavus moksleivių bilietėlius, sužinomas, ne tik visų pavėžėtų keleivių skaičius, bet ir, kiek moksleivių važiuoja nemokamai, kiek parduota lengvatinių bilietų, kiek keleivių mokėjo pilną kainą.

Moksleivių atostogų metu keleivių srautas ženkliai sumažėja, todėl, remiantis priemiestinių ir tarpmiestinių maršrutų analizėmis, maršrutai trumpinami, keičiamas autobusų važiavimo laikas, sumažėja maršrutų savaitgaliais. Tuomet į kai kurias gyvenvietes autobusai užsuka tik porą kartų per savaitę, o kai kur iki artimiausios stotelės reikia kulniuoti ne vieną kilometrą. Dalis maršrutų pagal poreikį koreguojama ir šventinėmis dienomis.

„Būna, kad tam tikros vietovės gyventojai surenka daugybę parašų ir prašo atidaryti naują maršrutą, tvirtindami, kad jo reikia, o paleidus eksperimentinį autobusą, paaiškėja, kad šia paslauga naudojasi tik vienas kitas“, - pasakoja T.Povilaitis. – „Tokio maršruto atsisakoma. Tačiau labai populiarūs tiksliniai maršrutai, kurie sekmadienio rytais nuveža žmones į bažnyčią, o studentus – į mokslus.“

Pašnekovas pripažino, kad didžioji dalis priemiestinių maršrutų - tai lyg socialinė paslauga, nes jais važiuoja nedidelis žmonių skaičius, bet visiškai atsisakius šių maršrutų, kaimo gyventojai prarastų susisiekimą su rajono centru, negalėtų nuvykti pas gydytoją arba nusipirkti maisto. Todėl dalis Autobusų parko išlaidų dengiama iš rajono savivaldybės biudžeto. T. Povilaitis patikino, kad tai labai didelė parama tiek rajono gyventojams, tiek Autobusų parkui ir be šios paramos būtų sunku išsilaikyti.

T.Povilaitis informavo, kad nors dalinai sumažėtų maršrutų, kuriais važiuoja nedidelis kiekis keleivių, nuostoliai, praėjusiais metais Šakių autobusų parkas įsigijo keturis nedidelius autobusus, kuriems parinktas optimaliausias variantas – maršrutai su mažesniais keleivių srautais.

Pasak pašnekovo, vežėjų verslą stabdo ne tik sumažėję keleivių srautai ir lengvųjų automobilių populiarumas, bet ir vis labiau slegiantys mokesčiai bei išlaidos degalams. Nuo 2009 metų keleivinio transporto sektoriui padidintas pridėtinės vertės mokestis (PVM) transporto paslaugoms nuo 5 iki 21 procento. Nuo šių metų sausio 1 – osios grąžintas lengvatinis PVM tarifas viešbučių paslaugoms. Ar valdžios atstovai mano, kad keleivių vežėjų padėtis yra lengvesnė?

Nuo praėjusių metų autobusų įmonės bando atremti dar vieną smūgį – ne dienom, o valandom augančias degalų kainas, kurios šiuo metu pasiekė nerealius skaičius. Kai prieš keletą metų litras benzino degalinėse peršoko vieno euro ribą, nedaugelis tikėjo, kad dar po kurio laiko litras benzino ne tik perkops keturis, bet ir priartės prie puspenkto lito.

Tiesa, nors nuo sausio 1 dienos sumažintas PVM suskystintomis dujomis varomiems autobusams, tačiau šia lengvata galės pasinaudoti tik vienetai, nes tokių autobusų Lietuvos autobusų parkai turi vos keletą arba visai neturi. Ši džiugi žinia atėjo drauge su ne tokia malonia naujiena – nuo šių metų padidintas akcizas dyzelinui, tad drastiškai brangstantys degalai guls ant keleivių vežėjų pečių.

Pasak T.Povilaičio, kol kas jis dar tik stebi degalų augimo šuolius ir kitų keleivių vežėjų veiksmus. Situacija keleivių pervežimo įmonėse sudėtinga, tačiau bilietų kainų kelti neskubama, nors neatmetama galimybė, kad išanalizavus sausio mėnesio rezultatus gali tekti tai padaryti.

Nusiteikime optimistiškai ir palaukime geresnių laikų. Dabartinė situacija negerėja, tačiau reikia tikėti, kad Lietuvos autobusų parkai atsigaus - tarpmiestiniai ir priemiestiniai autobusai nebus pasmerkti sustoti visam laikui, nes Europoje nėra nei vienos šalies, kuri neturėtų viešojo transporto.