Giedrė PLEČKAITYTĖ

Pirmadienį Žemės ūkio rūmuose (ŽŪR) vyko pasitarimas, skirtas antrinio dumblo panaudojimo problemai. Jame dalyvavo šiuo klausimu besidomintys Šakių rajono atstovai. Manoma, jog netolimoje ateityje bendrovės „Šakių vandenys“ valymo įrenginiuose sukauptas dumblas bus reglamentuotai naudojamas žemės ūkyje.

Nuotr. Įgyvendinus pilotinį projektą, UAB „Šakių vandenys“ įsigytų tokią pat dumblui kratyti skirtą techniką, kokią jau seniai turi UAB „Barzdų agroservisas“.   

Gruodžio 12 dieną Žemės ūkio rūmuose vyko pasitarimas dėl antrinių nuotekų dumblo panaudojimo žemės ūkyje. Jame dalyvavo 12 asmenų grupelė, tarp kurių ir UAB „Šakių vandenys“ direktorius Vaidas Litinskas, ŽŪR atstovas rajone Rimantas Valiukas, rajono ūkininkas Raimondas Maksvytis. Jie aptarė antrinio dumblo panaudojimo problemas šalyje. Pranešama, jog šalies vandenvalos įmonės turi jo perteklių, kuris šiuo metu niekur nepanaudojamas. Tačiau mūsų rajone UAB „Šakių vandenys“ valymo įrenginiuose sukauptą nuotekų dumblą namudiniu būdu realizuoja ūkininkas R. Maksvytis. „Pagal reikalavimus padarėme projektą, pasirašėme sutartį ir vežame. Tačiau tai atliekame ne valstybiniu mastu“, - teigė V. Litinskas. Tiesa, praėjusią vasarą Šakiuose viešint Lietuvos ŽŪR vicepirmininkui Sigitui Dimaičiui kartu su ŽŪR atstovu rajone R. Valiuku, UAB „Šakių vandenys“ direktoriumi V. Litinsku bei ūkininku R. Maksvyčiu buvo aptartos galimybės įgyvendinti pilotinį projektą. Buvo kalbama, jog įgyvendindama šį  projektą bendrovė „Šakių vandenys“ galėtų įsigyti dumblui barstyti reikalingą techniką.  

 
Planai virs darbais?

Pirmadienį ŽŪR vykusiame pasitarime vis tik buvo nuspręsta parengti pilotinį projektą. Jo įgyvendinimo metu būtų atlikti dumblo naudojimui žemės ūkyje reikalingi tyrimai, įsigyta dumblo kompostavimui, transportavimui ir skleidimui reikalinga technika. Tokį sprendimą palaikė ŽŪR pirmininkas. “Jeigu, atlikus reikiamus tyrimus, paaiškėtų, kad antrinį dumblą galima panaudoti dirvos gerinimui – tai būtų puikus ir ūkininkų, ir vandenvalos problemų sprendimas. Atstačius humuso kiekį žemėje, ūkininkai galėtų džiaugtis gausesniu derliumi” – kalbėjo A. Stančikas. Rūmai pilotiniam projektui įgyvendinti pasirinko UAB „Šakių vandenys“.

Kol kas Lietuvoje toks dumblo panaudojimo būdas nereglamentuotas. Tad pilotinio projekto įgyvendinimas būtų pirmas žingsnis šio reikalo įteisinimo link. „Darome projektą. Norime, kad tai būtų visai Lietuvai. Dabar sugalvota dumblą deginti, juo užverčiami sąvartynai. Tai reiškia viską verčiame į energijos vartojimą. Dumblas  yra humusas, dirvos atstatymo mechanizmas. Reikia įstatymiškai parodyti, kad tai yra geras produktas“,- teigė V. Litinskas. Pasak jo, bendrovė per metus sukaupia 1 tūkst. kubinių metrų dumblo. „Aišku, rajone statoma vis daugiau valyklų, tai ateityje galime turėti nuo 1,5 iki 2 tūkst. kubinių metrų“,- patikino direktorius.

Beje, apie antrinio nuotekų dumblo galimą naudojimą žemės ūkyje dar gegužę buvo kalbėta ūkininko, UAB „Barzdų agroservisas“ direktoriaus A. Pališkio organizuotame seminare. Jame buvo pristatyta ir vienintelė rajone ūkininko turima dumblui krauti, vežti ir kratyti technika. Šios technikos savininko A. Pališkio prašėme pakomentuoti, per kiek laiko galima išvežti bendrovės „Šakių vandenys“ sukauptą dumblą: „Su turima technika galime pakrauti dumblą, turime teleskopinius krautuvus, žinoma, ir iškratyti galime. Šakiuose dumblo yra labai nedaug. Sakykime yra 2 tūkst. kubinių metrų. Realiai per dieną nepersidirbdami iškratome po 200 kubinių metrų. Tai viską įmanoma iškratyti per dešimt dienų“. Tad kyla klausimas, kam rajonui reikalingos naujos investicijos, jeigu net rajono ūkininkai dumblą gali pilnai realizuoti? „Viso to reikia, kad būtų įstatymiškai reglamentuota. Žinote, aplinkiniai gyventojai gali pradėti skųstis. Jeigu tyliai ir geranoriškai, tai gal ir eina tai daryti. Jei kas nors pasiskundžia, tai ir prasideda, kas leido, kas išdavė leidimą ir t.t.“,- teigė V. Litinskas.  

Sparčiai plėtojant žemdirbystę, dirbamoje žemėje kasmet mažėja derlingo humuso kiekis. Pavyzdžiui,  vienas ha kviečių humuso kiekį dirvožemyje sumažina 500 kg. Mąstoma, jog mažėjantį humuso kiekį būtų galima papildyti tręšiant dirvožemį antriniu dumblu. Antrinis dumblas ne tik padėtų atstatyti humuso ir mineralinių medžiagų – kalio, cinko, fosforo kiekį dirvožemyje. Antrinio dumblo naudojimas žemės ūkyje yra labai išvystytas Vakarų šalyse. Jose dumblo naudojimas dirvožemiui gerinti tiksliai reglamentuotas, nustatytos dumblo įterpimo į dirvožemį metodikos. Austrijoje antriniu dumblu gerinami net ekologinių ūkių dirvožemiai.