Auditą atlikusi Valstybės kontrolė abejoja, ar tikslinga savivaldybėms disponuoti valstybei priklausančiais beveik 19 mln. Lt likutinės vertės energetikos objektais (elektros tiekimo linijomis, transformatorinėmis ir kt.). Savivaldybės šio valstybės turto nenaudoja savo funkcijoms atlikti, juo neatlygintinai naudojasi energetikos įmonė,  kuriai įstatymų nustatyta tvarka galima šį turtą parduoti. Energetikos įmonė negali investuoti į valstybei ar savivaldybei priklausantį turtą, o valstybei ar savivaldybei  tokia investicija nereikalinga. Be to, tai sukelia problemų ir šiuos objektus patikėjimo teise valdančioms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, nes jos turi užsiimti nebūdinga veikla. „Savivaldybės patikėjimo teise valdomu valstybės turtu (elektros tiekimo linijomis), kurio likutinė vertė 748.5 tūkst. Lt, nesivadovaudama Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu, neatlygintinai naudojasi energetikos įmonė – akcinė bendrovė LESTO. Įmonė nepriskiriama subjektams, kurie gali neatlygintinai valdyti ir naudoti valstybės turtą. Valdant šį valstybės turtą nesilaikoma Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme įtvirtintų racionalumo, efektyvumo ir viešosios teisės principų, nes turtu neatlygintinai naudojasi energetikos įmonė, kuriai Energetikos įstatymo nustatyta tvarka galima parduoti šį turtą“, - teigiama audito ataskaitoje apie Šakių rajoną. Tad rekomenduojama spręsti šį klausimą ir elektros tiekimo linijas perduoti energetikos įmonei įstatymų ir aktų numatyta tvarka.

Audito metu taip pat paaiškėjo, kad atliekant viešuosius pirkimus statybos darbams, prekėms ar paslaugoms įsigyti, papildomų darbų be viešųjų pirkimų savivaldybėse įsigyta už 2.6 mln. Lt. Taip pat buvo nepagrįstai suskaidomi pirkimai ir/arba pasirenkamas netinkamas pirkimo būdas. Pasak auditorių, savivaldybėse įsivyrauja blogoji praktika, kai, vykdant viešojo pirkimo sutartis, iš anksto apmokama rangovams už atliktų darbų aktuose nurodytus, bet faktiškai dar neatliktus darbus. Be to, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, iš rangovų yra priimami atlikti darbai, viršijant einamiesiems biudžetiniams metams nustatytus asignavimus.

Neseniai Kontrolės komiteto pirmininkas Vaidas Balčiūnas viename iš susirinkimų kalbėjo, kad Šakių savivaldybėje viešiesiems pirkimams turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys, elektroninėje savivaldybės svetainėje viešinama daugiau bei išsamesnės informacijos šiuo klausimu. Tuomet, kaip mąstė pirmininkas, ir gyventojams kiltų mažiau abejonių, ir norintieji galėtų susipažinti ne su fragmentiška informacija, bet su konkrečiomis sumomis, įmonių pavadinimais ir pan. To, deja, mūsų savivaldybėje kol kas trūksta. Apskritai, savivaldybėje nemaža problema, susijusi su viešinimu, nors atsakingi asmenys lyg ir yra, bet ne viename susitikime tenka girdėti, kad internetinėje svetainėje trūksta tai vienos, tai kitos srities informacijos.

Audito metu taip pat nustatyta, kad naudojant mokinio krepšelio lėšas vis dar pasitaiko atvejų, kai savivaldybės neužtikrina, jog nepanaudotos biudžetiniais metais lėšos būtų grąžintos į valstybės biudžetą, lėšos būtų naudojamos pagal paskirtį, o darbo užmokestis iš mokinio krepšelio lėšų už gruodžio mėn. nebūtų mokamas iš ateinančių metų asignavimų. Tačiau, lyginant su ankstesnių metų auditų rezultatais, savivaldybėse matyti pažanga, naudojant mokinio krepšelio lėšas – mažinamas kreditinis įsiskolinimas. Auditorių vertinimu, savivaldybės, priimdamos sprendimus dėl piniginės socialinės paramos teikimo, galėtų aktyviau naudotis įstatyme įtvirtintomis papildomomis priemonėmis, leidžiančiomis užtikrinti, kad parama būtų teikiama vadovaujantis socialinio teisingumo ir veiksmingumo principais. Šakių rajono savivaldybėje valstybės biudžeto naudojimo teisėtumą aiškinęsi auditoriai, kaip teigiama ataskaitoje, reikšmingų neatitikimų nenustatė.

 

Informuojama, kad audito metu savivaldybės įgyvendino 50 proc. rekomendacijų, numatė kitų rekomendacijų įgyvendinimo priemones ir terminus. Valstybės kontrolė taip pat pateikė rekomendacijas Vyriausybei dėl teisės aktų pakeitimo, kad būtų supaprastintos energetikos objektų pardavimo procedūros, o savivaldybėms kompensuojamos pardavimo išlaidos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai – dėl savivaldybėse neišnaudotų galimybių tikslingai ir veiksmingai skirti socialinę paramą. Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybai kartu su Ūkio ministerija rekomenduota prailginti investicinių projektų, kurie neretai užtrunka keletą metų, o kartais ir dešimtmetį, dokumentų saugojimo terminus, kad būtų galima įvertinti, ar, vykdant projektus, nebuvo pažeisti viešųjų pirkimų įstatymo reglamentai. Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos rekomenduota pagal kompetenciją priimti sprendimus, kad savivaldybėse keičiantis valstybinės žemės naudotojams, su jais būtų sudaromos nuomos ar panaudos sutartys.