Lietuvos avių augintojų asociacijos duomenimis, dabar Lietuvoje apie 5,7 tūkst. ūkininkų augina beveik 100 tūkst. avių, tačiau rinka dar nėra užpildyta. Siekiant išplėtoti šią žemės ūkio verslo šaką ir patenkinti esamus poreikius, reikėtų, kad Lietuvoje būtų laikoma bent apie milijoną avių. Mūsų šalyje avininkystė turi gana senas tradicijas. Trečiajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje buvo laikoma net 1,5 mln. avių. Avininkystė populiariausia tuose regionuose ir rajonuose, kurie negali pasigirti derlingomis žemėmis, turi kalvotą kraštovaizdį. Šakių rajone kol kas avininkystė dar tik įsibėgėja,- oficiali statistika teigia, kad 143 augintojai laiko 1576  avis. Sunku tikėtis, kad derlingų žemių šeimininkai šakiečiai, pagrindinėmis ūkio šakomis pasirinkę augalininkystę ar pienininkystę, ryžtųsi naujoms investicijoms ir naujai verslo šakai. Visgi, susidominčių avininkyste daugėja. Pastaruoju metu po kelias dešimtis ar net šimtus avių ėmėsi auginti ir stambesnieji rajono ūkiai, - Griškabūčio žemės ūkio bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė „Noragra“, stambesnieji ūkininkai.  Šalies avių augintojus vienija Lietuvos avių augintojų asociacija (LAAA). Iki šiol asociacijai priklauso tik vieni pirmųjų rajono avių augintojų Ženė ir Arvydas Rudzevičiai, gyvenantys Lukšių seniūnijoje, Kerų kaime. Šiuo metu jie laiko apie 60 avių. Lukšiečiai jau septyneri metai augina mėsinės-vilninės Romanovo veislės avis. Dalį savo augintinių parduoda kaip veislines ėriavedes, kitas avis realizuoja kaip ėrienos (iki metų užauginta avis) ir avienos skerdieną. Klientų tikrai netrūksta,- dauguma jų pastovūs. Kiti šakiečiai avių augintojai stengiasi pilnai realizuoti užaugintus gyvulius,- parduoti ir mėsą, ir vilną, ir avikailius. Nuo vieno avino nukerpama 4,5-5,5 kg vilnos, nuo ėriavedės šiek tiek mažiau - 2,5-3,5 kilogramo. Šiuo metu už kilogramą vilnos mokama po 2,5-3,5 lito. Jau keleri metai Skriaudžiuose (Prienų r.) veikia vilnų karšykla ir verpykla.

 

Iš Rudzevičių ūkio veislinės avys yra iškeliavę į įvairiausius Lietuvos regionus ir rajonus. „Žmonės perka ir po dvi, ir po dešimt avių. Daugelis mūsų pirkėjų, su kuriais palaikome draugiškus ryšius, savo avių bandas jau yra gerokai išplėtę. Tikrai daug šakiečių jau yra pirkę ėriavedžių ir iš mūsų,- sunku būtų net suskaičiuoti. Romanovo veislės avys gana populiarios dėl to, kad jų mėsa neturi specifinio kvapo, bet to, jos yra smulkios, lengviau jas auginti, prižiūrėti,“ - pasakojo ūkio šeimininkė Ženė Rudzevičienė. Pasak jos, avys nelepios ir nereiklios pašarams, gali puikiai nuėsti visas piktžoles, tačiau tam tikros priežiūros joms tikrai reikia. „Darbo užtenka. Du kartus per metus kerpama vilna, nuolat turi būti prižiūrimos nagos ir karpomi nagai, kitaip tariant, daromas „pedikūras“, skiepijamos nuo ligų,“ - pasakojo moteris. Nei vilnos karšimu, nei kailių perdirbimu avių augintojai neužsiima, nes anot jų, laikant nedidelį kiekį avių, tai tiesiog neapsimoka. „Jeigu nebūtų skiriama išmokų už mėsinių galvijų auginimą, avių auginti ko gero iš viso neapsimokėtų,“ - sakė avių augintojas A.Rudzevičius. Anot pašnekovo, norint turėti pelningą verslinį avininkystės ūkį, reikia auginti mažiausiai bent pusantro ar dviejų tūkstančių avių bandą, turėti savo skerdyklą, karšyklą, nuolat investuoti į ūkį. Smulkiajam augintojui avininkystė kol kas tėra kaip papildomas užsiėmimas ir priedas prie pragyvenimo. Šiuo metu augintojams už vieną kilogramą skerdienos pirkėjai  moka  apie 20 litų. Didmiesčiuose aviena itin išpopuliarėjo, tad miestiečiai parduotuvėse mėsą perka kur kas aukštesnėmis kainomis,- iki 40 litų už kilogramą. Aviena - gardi ir vertinga mėsa. Ji turi labai mažai cholesterolio (kaip ir triušiena), todėl priskiriama dietiniams produktams, kuriuos valgyti sveika ir mažam, ir senam. Labai dažnai ši skerdiena pažymėta ekologiškos prekės ženklu.

Pernai rudenį pradėti auginti avis nusprendė paluobiečių bendrovė „Noragra“. Spėję sulaukti prieauglio, šiemet jau suskaičiuoja arti 20 mėsai ir vilnai auginamų Romanovo veislės avių. „Kadangi turime daug pievų, dabar avys mums tiesiog atstoja „žoliapjoves“. Nuo praėjusio rudens stebėjome, kaip jos elgiasi. Matom, jos puikiai jaučiasi, nereikalauja didelės priežiūros, nereiklios pašarui. Spėjome jau ir parduoti nedidelį kiekį nukirptos vilnos,“ - apie naujas augintines pasakojo bendrovės direktorė Dalia Litvinienė, neslėpdama, jog ateityje galbūt avių banda bendrovėje dar padidės.

Girėniškis ūkininkas Ramūnas Kaunas, šiuo metu auginantis 30 mėsinių sufolkų veislės avių, į savo naująją veiklos sritį žiūri kaip į savotišką hobį. „Kadangi turim karvių, tai kartu su jomis dabar draugiškai ganosi ir avys. Jos mums daugiau padeda aplinką  aptvarkyti,- nereikia su dalgiu žolės pjauti,“- sakė ūkininkas. Ėrieną mėgsta visa šeima, tad auginamos avys pirmiausia bus skiriamos šeimos poreikiams patenkinti. „Toks skaičius avių,- tai tik pramogai. Norint rimtai verstis avininkyste, reikia rimtų investicijų, auginti po kelis tūkstančius avių, kaip yra Molėtų rajone, iš kur mes jas ir pirkome“,- sakė ūkininkas R.Kaunas, kol kas neketinantis didesnių investicijų skirti į avininkystės ūkį.

Lietuvos avių augintojų asociacijos duomenimis, dabar mūsų šalyje auginamos net 31 veislės avys. Iš lietuviškų veislių labiausiai paplitusios Lietuvos juodgalvės (apie 28,5 tūkst.) ir vietinės šiurkščiavilnės (22 tūkst.). Visos kitos veislės yra įvežtos iš užsienio, iš kurių populiariausios - Romanovo (18 tūkst.) ir sufolkai (apie 5 tūkst.). Lietuvoje pagrindinė yra mėsinės avininkystės kryptis, bet pastaruoju metu populiarėja ir melžiamos avys. Avių augintojai gali pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) parama, skirta retų Lietuvos senųjų veislių gyvuliams ir naminiams paukščiams išsaugoti. Lietuvoje retomis veislėmis įvardijamos Lietuvos juodgalvės ir vietinės šiurkščiavilnės avys. Apskritai, be paramos avininkystė vargu ar būtų rentabili ūkio šaka. Už senojo genotipo Lietuvos avis (ėriavedes, avytes ir veislinius avinus) Europos Sąjunga kasmet skiria po 28 eurus.