Nors nuolat skatinamas gyventojų verslumas, statistika byloja, kad šiuo metu verslą kurti yra pakankamai rizikinga: pernai bankrotų skaičius 14 proc. didesnis nei 2012 metais.

 

Tarp bankrutuojančių daugiausiai buvo didmenininkų, transportininkų ir paslaugų įmonių, daug bankrutavusių įmonių yra statybos, maitinimo sektoriuose. Prasčiausiai sekėsi maisto, drabužių ir tekstilės, farmacijos, elektros prietaisų didmenininkams. Bankrotų gausėjo ir automobilių remonto bei prekybos šakose.

Bankrotą lėmusios priežastys tradicinės: vis daugiau stambių įmonių išstumia smulkesnius konkurentus, įmonėms trūksta apyvartinio kapitalo, jos per daug priklausomos nuo vidaus rinkos. Nuo pernai bankrotų skaičius truputį sumažėjo mažmeninės prekybos ir maitinimo šakose. Stabiliau laikėsi pramonininkai - bankrutavo tik 4,6 proc. Tarp jų didžiausias bankrotų augimas buvo medžio apdirbimo ir siuvimo pramonėje. Tuo pat metu mažėjo žlugusių įmonių baldų pramonės ir plastiko gamybos šakose.
Mažiau negu pernai užsidarė nekilnojamojo turto įmonių, nežymiai pagausėjo statybininkų bankrotų.

Kai kuriose paslaugų sektoriaus šakose nesėkmės viršijo net 2009 m. rodiklius. Tai programavimo, reklamos, nuomos, architektūros ir inžinerijos, konsultavimo veikla užsiimančiose įmonėse. Sumažėjo nesėkmių teisinių ir apskaitos paslaugų, leidybos, kompiuterių ir buitinės technikos taisymo veiklose.

Pernai, lyginant su 2012 metais, nesėkmės mažiau persekiojo verslininkus, vysčiusius verslą Šiaulių ir Marijampolės apskrityse. Vilniaus apskrityje bankrotų pagausėjo 18 proc., o Kauno apskrityje  – 24 proc.

„Draugo“ inf.