Lekėčiuose su šiūpėle nukasė kalną. Jau buvo rašyta, kad kun. P. Jančausko iniciatyva bus pastatyta parapijos salė. Tai salei vieta buvo numatyta ant kalno – reikėjo tą kalną nulyginti, tai kunigėlis bažnyčioje, pamokslo metu, ragino jaunimą ateiti talkon ir nukasti minimą kalną. Susirinko keletas jaunų pavasarininkų ir kaimo bernų. Atėjo ir kunigėlis su kastuvu. Visi sylinosi per dieną, bet niekas neišėjo – kalną nenukasė. Bernai juokiasi, kad diena buvo flirto, o ne darbo ir gerai paromansavo su ugningomis pavasarininkėmis... Rytojaus dieną reikėjo samdyti tam reikalui arklius ir šiūpėlę. Su šiūpėle kalną nukasė J. Maišanauskas ir Ig. Ruzgė už 50 litų. („Suvalkietis“, 1931 10 11, p.5)
Lekėčiuose „Karališkas“ šuo. Lekėčių kaime vieno žalių girių pono nuolat palaidas didžiulis šuo. Piliečiams kreipiantis reikalais į tą įstaigą jis apdrasko skrandą, perplėšia kelnes arba išgąsdina einančius į mokyklą vaikus. Keista, kad šis labai piktas šuo nepripažįsta kaip kiti kaimo šunes nei grandinės, nei antsnukio... („Suvalkietis“, 1931 10 04, p.5)
Zanavykijoje likviduota didžiulė arkliavagių gauja. Jau nuo 1930 metų rudens apie Kybartus, Naumiestį ir Sintautus pradėjo vogti arklius. Apie Naumiestį ypatingai vagystės padažnėjo šiemet. Policija nustatė, kad čia veikiama organizuotos arkliavagių gaujos, bet pačius vagis susekti buvo sunku, nes arklius vogdavo iš ganyklų ir lietingomis naktimis, kad nepaliktų pėdsakų. Gyventojai vagių buvo labai įbauginti ir susirūpinę. Net Šakių aps. žemės ūkio tarybos posėdyje šis klausimas buvo svarstomas ir priimta rezoliucija, kad vagis greičiau baustų. Rugsėjo m. iš 10 į 11 d. naktį pavogė Sintautų gyv. Janavičiaus dvi kumeles. Janavičius pranešė policijai ir pats vaikščiojo pas kaimynus arklių ieškodamas, manydamas, kad jie galėjo kur priklysti. Pas kaimyną ūk. Dėdiną vieną kumelę rado. Dėdinas labai nustebo, kad kumelę Janavičius pripažino už savo ir aiškinosi, kad rugsėjo 10 d. 24 val. jis ją mainęs su nepažįstamu asmeniu, kuris sakęs, kad kumelė esanti iš Vokietijos. Tą nepažįstamą asmenį jam rekomendavęs ūk. Gudaitis. Taip buvo atrastas arkliavagių gaujos siūlas. <...> Paaiškėjo tokia gaujos sudarymo ir veikimo istorija: Kybartų m. gyv. Šargalys ir Voverių k. Sintautų v. gyv. Kairaitis 1919 m. sėdėjo kalėjime; pirmas už plėšimą ir arkliavagystes, antras už padegimą. Ten jie ir susidraugavo. Pereitą rudenį Šargalys atvykęs pas Kairaitį pasiūlęs padėti parduoti arklius, kurie esą vogti Vokietijoje. Kairaits sutiko ir pradėjo darbą. Vėliau, būk tais piršliais, juodu nuvyko pas Gudaitį ir jam pasiūlė prisidėti prie šio „biznio“. Gudaitis dar abejojo, bet jie įtikino, kad arkliai būsią vagiami iš Vokietijos ir niekas jų neieškosiąs. Panašiai į kompaniją įtraukė ir Dėdiną, turėjo agentą Dielkų. Gauja per trumpą laiką yra pavogusi virš 15 arklių, iš kurių apie 12 policija jau rado ir grąžino savininkams. („Suvalkietis“, 1931 09 27, p.2)
Prano Vaičaičio 30 metų mirties sukaktuvės. Rugsėjo 21 d. sukanka lygiai 30 m. kai mirė garsus zanavykų poetas – Lietuvos vardo dainius Pranas Vaičaitis. Jo kapas randasi Sintautuose. Kitą sekmadienį ten ruošiamas sukaktuvių paminėjimas. Nors poetas Vaičaitis mirė jaunas, bet savo talentu, darbštumu, pasišventimu ir didele tėvynės bei liaudies meile jis spėjo savo vardą įamžinti mūsų literatūroje. Skambūs ir paprasti jo eilėraščiai tapo liaudies dainomis. Juos dainuodami vargo žmonės dar ir dabar randa paguodą bei nusiraminimą. Šį didį žmogų ir garbingą suvalkietį turėtų kaip nors ypatingai pagerbti visa Suvalkija. Sukaktuvių minėjimo tik mokyklose – yra permaža. („Suvalkietis“, 1931 09 20, p.1)
Lekėčiuose baisi vagystė. Lekėčių R. K. bažnyčioje naktį įvyko baisi vagystė. Nežinomi, drąsūs piktadariai apiplėšę langą įlindo į bažnyčią ir sudaužę dešinėj ant altorėlio esančią aukų dėžutę, išnešė pinigus. Bažnytiniai rūbai išvartyti, bet nepavogti. Su lomu mėginta atlupti ir zakristijos durys. Materialiniai nuostoliai nedideli, bet apylinkę jaudina ne pinigai, o piktadarių drąsumas. Policija deda pastangas piktadarius surasti. („Suvalkietis“, 1932 09 11, p.5)
Ligonių kasų vaikų kolonija jau apleido Gelgaudiškį. Šiemet 3 mėn. čia išbuvo 178 vaikai – neturtingų tėvų paliegę sūnūs ir dukterys iš Kauno, Vilkaviškio ir Panevėžio. Vidutiniai vaikučiai priaugo po 3 klgr. Kolonijos vedėja buvo gailestingoji sesutė O. Bakšytė. („Suvalkietis“, 1931 09 06, p.4)
Rūpinasi karių kapais Lukšiuose. 16-as Lukšių šaulių būrys nutarė aptaisyti Lukšių kapinyne esančius karių kapus. Čia didžiojo karo metu yra palaidota gana daug Rusijos karių (viso 6 kapai, po 5-10 kareivių kiekviename kape, kaip sako žinovai). Vokiečių karių kapai yra dailiai aptaisyti, o šie kai kur vos žymu. Šauliai šiuos kapus pasiryžo apsodinti gėlėmis ir aptverti. Lukšių šaulių būriui vadovauja Jon. Mačiulaitis. („Suvalkietis“, 1931 08 30, p.5)
Nepaprastas eigulio romanas su svetima žmona, šūviais ir kalėjimu. Kereplių k. Šakių val. valdišką mišką saugojo eigulys G. Besaugodamas labai artimai susidraugavo su pamiškėje gyvenančio naujakurio E. žmona. Daugiau laiko skyrė jai negu tarnybos pareigoms. Vyras iš karto nieko nesakė, nes jam buvo neblogas biznis. Kai jis veždavo iš miško medžius ir malkas, eigulys „nematydavo“. Viskas būtų buvę gerai, jei šį pavasarį nebūtų atėjusi mišką patikrinti komisija. Komisija rado daug šimtų kelmų pavogtų medžių. Eiguliui teko su tarnyba atsisveikinti. Vyras matydamas, kad biznis baigtas, uždraudė su savo žmona draugauti. Žmona iš karto nepaklausė ir buvo pabėgusi pas eigulį, bet „apsidžiaugė“ ir vėl grįžo pas vyrą. Naujakurys žmonos nepriėmė ir įpykęs pardavė visą turtą. VIII-14 d. vakare pas E. kaimyną Galinaitį susirinko kompanija išgerti. Ten buvo buv. eigulys G. ir jo meilužė. Išgėrus kelis valstybinės butelius G. pareikalavo, kad meilužė pas jį persikeltų. Ši atsisakė. G. tuoj išsitraukęs revolverį į ją paleido tris šūvius, bet gerai nepataikė ir peršovė tik suknelę. Kiti ten buvę vyrai iš jo revolverį atėmė ir pristatė policijai. G. eidamas namo miške sutiko savo „priešą“ eigulį B., kurį puolė ir norėjo nuginkluoti. Vėliau aiškinosi, būk norėjęs jį nušauti ir pats nusišauti. B. pavyko užpuoliko atsiginti, bet abu sėdi už grotų ir liūdnai apmąsto visus savo „griekus“. („Suvalkietis“, 1931 08 23, p.4)
Nušovė vilką ir padarė parodą. Šakių apskr. miškuose pasirodė daug vilkų. Bunzų k. vilkai papiovė 2 avis, ėriuką ir kiaulę. Jotijos k. keletą avių ir žąsų. Dažnai pasitaiko sutikti vilkų, važiuojant per mišką keliu. Gyventojai labai susirūpinę, nes atėjus žiemai gali pradėti ir žmones puldinėti. Pereitą savaitę vieną vilką pasisekė nušauti, kada jis selino prie gyvulių. Žmogelis labai nudžiugo ir plėšiką žvėrį įsidėjęs vežiman atvežė į turgų žmonėms parodyti. Jam už vilko nukovimą iš valstybės iždo bus išmokėta premija 25 lit. Medžioklės d-jos Šakių skyrius turėtų susirūpinti ir surengti vilkų medžioklę. Arčiau miškų gyvenantieji žmones mielu noru suteiktų pagalbą. („Suvalkietis“, 1931 08 16, p.4)
Algimantas iš Gotlybiškių:
