Ligonių kasų vaikų kolonija jau apleido Gelgaudiškį. Šiemet 3 mėn. čia išbuvo 178 vaikai – neturtingų tėvų paliegę sūnūs ir dukterys iš Kauno, Vilkaviškio ir Panevėžio. Vidutiniai vaikučiai priaugo po 3 klgr. Kolonijos vedėja buvo gailestingoji sesutė O. Bakšytė. („Suvalkietis“, 1931 09 06, p.4)
Rūpinasi karių kapais Lukšiuose. 16-as Lukšių šaulių būrys nutarė aptaisyti Lukšių kapinyne esančius karių kapus. Čia didžiojo karo metu yra palaidota gana daug Rusijos karių (viso 6 kapai, po 5-10 kareivių kiekviename kape, kaip sako žinovai). Vokiečių karių kapai yra dailiai aptaisyti, o šie kai kur vos žymu. Šauliai šiuos kapus pasiryžo apsodinti gėlėmis ir aptverti. Lukšių šaulių būriui vadovauja Jon. Mačiulaitis. („Suvalkietis“, 1931 08 30, p.5)
Nepaprastas eigulio romanas su svetima žmona, šūviais ir kalėjimu. Kereplių k. Šakių val. valdišką mišką saugojo eigulys G. Besaugodamas labai artimai susidraugavo su pamiškėje gyvenančio naujakurio E. žmona. Daugiau laiko skyrė jai negu tarnybos pareigoms. Vyras iš karto nieko nesakė, nes jam buvo neblogas biznis. Kai jis veždavo iš miško medžius ir malkas, eigulys „nematydavo“. Viskas būtų buvę gerai, jei šį pavasarį nebūtų atėjusi mišką patikrinti komisija. Komisija rado daug šimtų kelmų pavogtų medžių. Eiguliui teko su tarnyba atsisveikinti. Vyras matydamas, kad biznis baigtas, uždraudė su savo žmona draugauti. Žmona iš karto nepaklausė ir buvo pabėgusi pas eigulį, bet „apsidžiaugė“ ir vėl grįžo pas vyrą. Naujakurys žmonos nepriėmė ir įpykęs pardavė visą turtą. VIII-14 d. vakare pas E. kaimyną Galinaitį susirinko kompanija išgerti. Ten buvo buv. eigulys G. ir jo meilužė. Išgėrus kelis valstybinės butelius G. pareikalavo, kad meilužė pas jį persikeltų. Ši atsisakė. G. tuoj išsitraukęs revolverį į ją paleido tris šūvius, bet gerai nepataikė ir peršovė tik suknelę. Kiti ten buvę vyrai iš jo revolverį atėmė ir pristatė policijai. G. eidamas namo miške sutiko savo „priešą“ eigulį B., kurį puolė ir norėjo nuginkluoti. Vėliau aiškinosi, būk norėjęs jį nušauti ir pats nusišauti. B. pavyko užpuoliko atsiginti, bet abu sėdi už grotų ir liūdnai apmąsto visus savo „griekus“. („Suvalkietis“, 1931 08 23, p.4)
Nušovė vilką ir padarė parodą. Šakių apskr. miškuose pasirodė daug vilkų. Bunzų k. vilkai papiovė 2 avis, ėriuką ir kiaulę. Jotijos k. keletą avių ir žąsų. Dažnai pasitaiko sutikti vilkų, važiuojant per mišką keliu. Gyventojai labai susirūpinę, nes atėjus žiemai gali pradėti ir žmones puldinėti. Pereitą savaitę vieną vilką pasisekė nušauti, kada jis selino prie gyvulių. Žmogelis labai nudžiugo ir plėšiką žvėrį įsidėjęs vežiman atvežė į turgų žmonėms parodyti. Jam už vilko nukovimą iš valstybės iždo bus išmokėta premija 25 lit. Medžioklės d-jos Šakių skyrius turėtų susirūpinti ir surengti vilkų medžioklę. Arčiau miškų gyvenantieji žmones mielu noru suteiktų pagalbą. („Suvalkietis“, 1931 08 16, p.4)
Šakių apskr. pradėjo siausti arkliavagiai. VII – 7d. Naumiesty iš ganyklos pavogė pil. Kriaučiūno Antano arklį vertės 300 lit. ir Miknaičių k. gyv. Mauzos Stasio arklį vertės 400 lit. VIII-12 d. naktį pavogė Miknaičių k. gyv. Urbonavičiaus arklį vertės 450 lit. ir VII-29 d. pavogė Tarpučių k. Sintautų valsčiaus gyv. Duobos Juozo dvi kumeles vertės 1700 lit. Nors policija deda visas pastangas vagis susekti, bet kol kas juos suimti nepasisekė. („Suvalkietis“, 1931 08 09, p.4)
Jau pradedama geležinkelio Šakiai–Gelgaudiškis statyba. „Suvalkiety“ savo laiku buvo rašyta, kad Šakių apskr. savivaldybė atidavė rangovams Meklemburgui ir Plotkinui koncesiją pastatyti ir eksploatuoti siaurąjį geležinkeliuką ruože Šakiai – Gelgaudiškis. Jau gal šią vasarą būtų geležinkeliukas pastatytas, bet ilgai užsitęsė sutarties patvirtinimas. Dabar sužinojome, kad p. vidaus reikalų ministeris liepos 23 d. jau patvirtino šią sutartį tarp rangovų ir aps. savivaldybės. Kadangi jokių kliūčių nėra, tad šiomis dienomis prasidės zanavykų taip ilgai laukto geležinkeliuko statyba. („Suvalkietis“, 1931 08 02, p.1)
Šakiai neturi valgyklos. Šakių šaulių klūbas iki š.m. liepos m. buvo nešvariame žydo name, kas šauliams darydavo prieš svečius daug gėdos, bet geresnės patalpos tada gauti nebuvo galima. Tam pat klūbe buvo ir vienintelė Šakiuose „motušės“ valgykla, kuri švarumu irgi nepasižymėjo, nes, kaip vienas svečias pastebėjo, tarnaitės nešdamos stalan viščiukus juos aplaižydavo. Nuo š.m. liepos pasisekė gauti klūbui daug švaresnę ir lietuvio laikomą patalpą naujajame mieste prieš rinką, kur ir buvo klūbas perkeltas. Valgykla liko po senovei pas žydelį. Būtų geistina, kad šauliai savo klūbe įsteigtų švarią valgyklą. („Suvalkietis“, 1930 07 27, p.3)
Šakiuos naujas burmistras ir padėjėjas, o Naumiesty – padėjėjas. Buvome pranešę, kad Šakių m. taryba, kur taut. mažumos turi 5 atst. iš 9, burmistru išrinko žydą M. Fainzilberį ir padėjėju taip pat žydą H. Ūkšicą. Kaip ir buvo galima laukti, tokių rinkimų apskrities viršininkas p. Kerpė nepatvirtino. Antrame tarybos posėdyje įvyko nauji rinkimai. Dabar burmistru išrinktas lietuvių pasiūlytas kandidatas – atsargos karininkas p. Tamulaitis, o padėjėju – dabartinis burmistras Fainzilberis. Taip pat viršininkas nepatvirtino ir Naumiesčio burm. padėjėjo p. Tupuvskio. Burmistrą Skirgailą patvirtino. Antrame posėdyje padėjėju išrinktas p. Grikietis. („Suvalkietis“, 1931 07 19, p.1)
Kiduliuose naujas rajono agronomas. Nuo š.m. liepos 8 d. Žemės Ūkio Rūmai paskyrė Kidulių rajono agronomu p. Bacevičių Juozą. Jo buveinė bus Kiduliuose ir aptarnaus Kidulių, Slavikų ir Gelgaudiškio valsčius. Naujas rajono agronomas interesantus priiminės kiekvieną dieną, – žinoma, kada neturės tarnybinių reikalų kaime. Šis kampelis agronomijos srity buvo gerokai apleistas, nes esant prastiems keliams ir tolimam rajonui sunku buvo vienam apskrities agr. dažniau aplankyti. Dabar visi ūkininkai žemės ūkį liečiančiais klausimais tesikreipia pas savo rajono agronomą Kidulių v. savivaldybės raštinėje. („Suvalkietis“, 1931 07 12, p.5)
Alvydas iš Valenčiūnų:
