Alvitas. Dvarininkas nevaldo šunų. Danilevičiaus laukuose, Dailučių kaime, žmonės rado šunų papiautą kiaulę. Pasakojama, kad kiaulę papiovę Kaukakalnio dvaro centro sav. p. Dulskio šunes, kurie yra labai pikti ir naktimis, iki vėlyvo ryto, laikomi nepririšti. VIII-15 keturi šunes buvo užpuolę pil. Jakštienę, anksčiau išpiovė Mačiulaičio žąsiukus ir kito ūk. antis ir t.t. Tokia laisve žmonės susirūpinę. Kai kas sako, kad šunes tyčia laikomi ne pririšti. Mat, per Kaukakalnio dvaro centrą eina viešas kelias. Savininkas tuo nepatenkintas darė žygių kelią perkelti į kitą vietą. Sen. sueiga kelio kryptį keisti nesutiko, nes projektuota naują kelią išvesti per pelkes. („Suvalkietis“, 1931 08 23, p.4)
Kybartai. Traukinys suvažinėjo žmogų ir arklius. VIII-18 dieną 10 val. 20 min. tr. 24 Nr. einantis nuo Kauno netoli Virbalio stoties, ant pervažos mirtinai užmušė pil. Valnerį Adolfą, du arklius ir aplaužė vežimą. Arkliai ir vežimas priklausė Kybartų gyv. Torkleriui, gi Valneris pas ji tarnavo. Jis kas rytą iš Paražnių veždavo į miestą pieną. Matyt, vargšas neapsižiūrėjo ar užsnūdo, ir tuo metu traukinys eidamas į valandą apie 45-50 klm. greitumu, sulamdė į šmotelius abu arklius, vežimą su „bitonais“ apvertė, o senelį Valnerį mirtinai sužeidė. Jo galvos kiaušas ir smegenys apie 3 metr. buvo išmėtyta ant geležinkelio bėgių. („Suvalkietis“, 1931 08 23, p.4)
Iš amerikono reikalavo 10000 lt. Nesenai vienas amerikonas buvo atvykęs Alytun vasaroti. Kadangi jis buvo turtingas ir, sakoma, labai religingas, tai padovanojo Alytaus bažnyčiai 10000 lit., taip pat apdovanojo ir kitas bažnyčias. Todėl žmonės pradėjo pasakoti, kad jis esąs labai pinigingas. Vieną dieną šis amerikonas gavo laišką, kur buvo rašoma, kad tą ir tą dieną jis jis atneštų į nurodytą vietą 10000 litų. Priešingai, jei to nepadarytų, jis bus „lydimas ir per jūras“. Tas laiškas amerikoną taip smarkiai paveikė, kad jis, susiėmęs visus savo daiktus, iš Alytaus išvažiavo. Apie šį įvykį Alytuj dabar plačiai kalbama. („Suvalkietis“, 1932 08 21, p.2)
Igliškėliai. Supjaustė žmogų. Putriškių k. pas A. Kurtinaitį peiliu supjaustytas A. Žukauskas iš Naujadvario k. Buvo taip: O. Kurtinaitytė jau 4 metai draugavo su K. Bebravičium-Bražuku iš Putriškių k., bet šiais metais pradėjo draugauti su A. Žukausku. K. Bebravičius keletą kartų su peštukų gauja bandė Žukauskui keršyti, bet tas irgi turėjo draugų. Bebravičius sugalvojo kitokią priemonę: sužinojęs, kad pas Kurtinaitytę atsilankė Žukauskas, jis irgi atvyko. Žukauskas, pajutęs pavojų, prašė Onutės, kad antrojo neįsileistų. Onutė jo neklausė, tik patarė jam eiti per kitas duris. Žukauskas jos patarimu pasinaudojo, bet kaip tik žengė į lauką, tuojau pajuto peilio smūgį ir pamatęs tamsoj nepažįstamą vyrą, šoko bėgti, tačiau vėl pajuto peilio smūgius galvoj, šone ir pečiuose. Atbėgęs pas kaimyną L. Kurtinaitį krito be sąmonės visas kruvinas. Jis paguldytas Marijampolės ligoninėj. („Suvalkietis“, 1932 08 21, p.2)
Jūra. Pametė mergaitę. VIII-16 d. 18 val. Vinčuos paplentėje ant griovio kranto ties Vyšniauskų Katrės „stubele“ rasta apie 1 mėnesio laiko pamesta mergaitė. Mergaitė susukta į suknelę ir prie jos prisegtas toks raštelis: „Mieliausieji geradėjai, meldžiu pasigailėti mano kūdikio, skiriuos su dideliu širdies skausmu. Kataliku krikštyta...“ („Suvalkietis“, 1932 08 21, p.2)
Draus darbininkus priverstinai. Priverstino darbininkų draudimo įstatymas nuo nelaimingų įvykių Vidaus Reikalų Ministerijoj jau galutinai paruoštas ir netrukus bus perduotas svarstyti Ministerių Kabinetui. („Suvalkietis“, 1934 08 19, p.2)
Atliko tyrinėjimus geležinkeliui tiesti. Pagal parengtąjį mūsų geležinkelių tinklo plėtimo projektą tarp Kazlų Rūdos ir Šakių numatoma tiesti platusis geležinkelis, viso apie 40 km. Geležinkelio tiesimui reikalingi tyrinėjimai susisiekimo Ministerijos inžinierių jau atlikti. („Suvalkų kraštas“, 1939 08 19, p.1)
Dainius iš Išdagų:
