Justinas Čiulkinys g. 1923 m. lapkričio 24 d. Buvęs generolo Povilo Plechavičiaus Lietuvos vietinės rinktinės karys, Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanas. 1945 m. rugsėjo 22 d. žiauriai nužudytas sovietinių okupantų. J. Čiulkinys palaidotas Šiurpiškių kaimo kapinaitėse, esančiose netoli Voverių kaimo Kidulių seniūnijoje Šakių rajone (koordinatės 54,9980542, 22,8737762). Kartu su J. Čiulkiniu palaidotas dar vienas partizanas, kurio vardas ir pavardė nežinomi.
J. Čiulkinys gimė Daukantiškių k. (Gelgaudiškio sen., Šakių r.). Partizano tėvai Marcelė ir Pranas augino gausią šeimą. Justinui teko ne tik padėti tėvams ūkyje, bet ir patirti samdinio dalią. Jis 1944 m. įstojo į generolo Povilo Plechavičiaus Lietuvos vietinę rinktinę. Antrosios sovietinės okupacijos metu, norėdamas išvengti patekimo į sovietinę armiją, tapo naikinamojo bataliono kovotoju (stribu) Gelgaudiškyje. 1945 m. liepos 8 d., antrą valandą nakties, iš Gelgaudiškio NKGB pabėga visa budinti pamaina – trys milicininkai ir devyni stribai, tarp kurių buvo ir Justinas. Jie išsineša tris rankinius kulkosvaidžius, tris automatus ir dvylikta šautuvų. Bėgliai įsijungė į partizanų, tada vadintų „Vanagais“, gretas. 1945 m. rugpjūčio 15 d. buvo įkurta Tauro apygarda. Lemtingą Justino žūties dieną partizanai stovyklavo prie Burbiškių k. (Kidulių sen., Šakių r.) netoli Petraičių sodybos. Partizanas, kurį bendražygiai vadino Valentinu (studentas iš Kauno), užėjo ant minos ir sprogimas nutraukė jam koją. Suteikdami pagalbą sužeistam draugui partizanai pateko į sovietinių okupantų pasalą. Justinas, dengdamas draugus ir atsišaudydamas, traukėsi link Veršupių kaimo. Nušovęs keletą okupantų jis žuvo nuo priešų kulkos. Įsiutę sovietai Justino kūną subadė durtuvais ir paliko žūties vietoje. Kaimo žmonės jį tą pačią dieną palaidojo Šiurpiškių kaimo kapinaitėse. Lietuvos ypatingajame archyve esančioje Čiulkinių šeimos tremties byloje yra atpažinimo aktas (kopija), kur rašoma, kad 1945 m. rugsėjo 23 d. prie Justino kapo buvo atvesdintas jo tėvas Čiulkinys Pranas, sesuo Marytė ir brolis Kostas. Dalyvaujant milicijos viršininkui Koškinui (vardas nenurodytas) ir stribams, privertė artimuosius atkasti kapą ir atidengti karstą. Išniekintą Justino kūną artimieji atpažino tik iš rūbų.
1999 m. gruodžio 8 d. J. Čiulkiniui (po mirties) suteiktas Kario savanorio statusas.
Žuvusio partizano tėvai, broliai, seserys 1948 m. gegužės 22 d. trėmimo „Pavasaris“ metu ištremti į Krasnojarsko krašto, Mansko (Manos) rajono Kolbinsko miškų ūkio Muntuko kaimą prie Manos upės. Koks tolimesnis šeimos likimas – nežinoma. Į Lietuvą grįžusi Salomėja Čiulkinytė kurį laiką gyveno pas gimines Gelgaudiškyje (Šakių r.). Vėliau išvyko gyventi į Vilnių.
Atminimo kryžius pastatytas 2024 m. liepos mėn. Suvalkijos 4-osios šaulių rinktinės Kudirkos Naumiesčio 410-os kuopos šaulių ir tremtinio Antano Bajerčiaus iniciatyva.
Informaciją parengė
Suvalkijos 4-osios šaulių rinktinės
Kudirkos Naumiesčio 410-os kuopos
šaulys Rimantas Simokaitis ir
tremtinys Antanas Bajerčius
Nijolė iš Gelgaudiškio:
