Iki šiol ūkininkams, norintiems plėtoti gyvulininkystę ar pieno ūkius, norint pradėti naujų pastatų statybą ar apleisto ūkinio pastato rekonstrukciją, tekdavo įveikti daug sunkumų ir biurokratinių slenksčių, o visų reikalingų dokumentų  sutvarkymas užtrukdavo itin ilgai. Ne vienas rajono ūkininkas stebėdavosi, kodėl kitose Europos Sąjungos šalyse žemdirbiams, norintiems plėsti savo ūkį, ne tik  keliami daug mažesni reikalavimai, bet ir numatytas tam tikras skatinimas. Tuo tarpu Lietuvoje populiariausia drausti, riboti, reikalauti ir bausti. Ko gero, jeigu ūkininkų negąsdintų itin griežti įsipareigojimai ir įvairūs apribojimai,  Europos Sąjungos parama būtų pasinaudojęs dar didesnis skaičius ūkininkų, ypač smulkesniųjų. Ūkininkai piktinosi, kad tikrai be reikalo reikalaujama detaliojo plano net ir rekonstruojant seną statinį, nes sanitarinės apsaugos zonos apie tokį statinį jau kadaise buvo nustatytos. Taigi, norėdamas statyti naują fermą ar rekonstruoti seną pastatą, ūkininkas turėjo praeiti tikrus „kryžiaus“ kelius, kol susitvarkydavo visus reikalingus dokumentus ir gaudavo visus būtinus parašus. Gavęs leidimą statybai, žmogus galiausiai turėdavo teisę kreiptis į regiono Aplinkos apsaugos departamentą dėl leidimo pradėti gamybinę veiklą.

Aplinkos ministerijos parengtose ir nuo šių metų įsigaliojusiose naujose Teritorijų planavimo įstatymo nuostatose numatyta, kad įgyvendinant tam tikras statybas panaikintas reikalavimas detalųjį planą parengti žemės savininkui. Detaliųjų planų rengimas bus savivaldybės pareiga, žmonėms nebereikės itin ilgai laukti. Žemės sklypų savininkai ir naudotojai statybas galės vykdyti vadovaudamiesi bendrojo plano sprendiniais. Kaip sakė Šakių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Vita Valaitienė, tik nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojusios įstatymo pataisos dar kelia tam tikrų neaiškumų. Kaip konkrečiai bus įgyvendinama naujoji tvarka rajono savivaldybės teritorijoje, paaiškės vėliau. „Kol kas sunku pasakyti, kokie palengvinimai bus numatyti konkrečiai žemdirbiams. Rekonstruojant senus pastatus detaliojo plano tikrai nereikės, o kaip bus dėl tų, kurie norės statyti pastatus visai  naujame sklype, kol kas tikslaus išaiškinimo neturime. Po pasitarimo  Vilniuje turėsime tikslesnių žinių apie konkretų naujųjų įstatymo pataisų įgyvendinimą“,- sakė V.Valaitienė.

 

Tai, kad nuo šiol žemdirbiams, norintiems vykdyti statybas ir plėsti žemės ūkio veiklą, nebereikės rūpintis detaliųjų planų rengimu, yra ypač svarbu. Detalieji planai brangiai kainuodavo, o jų paruošimas itin ilgai užtrukdavo, todėl neretai būdavo tiesiog stabdomos numatytos investicijos. Ūkininkams aktualu ir tai, kad kartu su Teritorijų planavimo įstatymu keitėsi ir Žemės įstatymas, kuriame taip pat numatyta įgyvendinti nemažai pakeitimų. Supaprastintas ir žemėtvarkos dokumentų rengimas žemės paskirties keitimui – specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, servitutų nustatymas. Be to, kadangi konsolidacijos projektai tapo ne teritorijų planavimo dokumentais, jiems netaikoma teritorinio planavimo dokumentų rengimo tvarka. Tad ateityje konsolidacijos procesas taip pat turėtų tapti paprastesnis. Dar viena gera naujiena. Europos Komisija ruošiasi keisti direktyvą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, tad nauji reikalavimai artimiausiu metu turėtų įsigalioti ir Lietuvoje.