Laikraštis „Draugas“ - Skaitytojo nuomonė

Skaitytojo nuomonė

Ar dalyvavote referendume?

Vincenta iš Šakių:

Dalyvavau ir visus pažįstamus agitavau dalyvauti referendume. Man ne vis tiek. Gaila, kad informacijos buvo labai mažai, žmonės net nežinojo, kad bus referendumas. Pikta, kad žmonės taip neaktyviai balsavo. Galbūt kaltas netinkamas laikas, nes vasara, daugelis atostogauja. Gal per sudėtingai suformuluotas pats rinkimų biuletenis.

Jonas iš Šakių:

Sekmadienį nebalsavau, nes referendumas man neįdomus. Pats žemės neturiu, tai nemačiau reikalo ir eiti balsuoti. Kažin, ar iš viso kas nors iš mano pažįstamų balsavo. Neverta gaišti laiko, vis tiek nieko kitaip nebus.

Ar nebijote palikti namų išvykdami atostogauti?

Lida iš Kudirkos Naumiesčio:

Nebijome, nes negalime sau leisti išvykti visa šeima. Be to, namai apdrausti, gerai sutariame su kaimynais, turime sargių šunų. Jei girdime, kad naktį šunys smarkiai loja, keliamės ir einame žiūrėti, kas kuriame kieme vyksta. Aišku, tai gali ir neapsaugoti nuo vagių. Sako, dabar internetas – visagalis. Ten gali rasti visko.

Loreta iš Šakių:

Bijau, kaip ir visi, tačiau su kaimynais gerai sutariame, tad pas mus, galima sakyti, veikia Saugi kaimynystė. Prireikus išvykti paprašome pažiūrėti vienas kito namus. Atostogauti seniai kur vykome. Atėjo tas laikas, kai nėra galimybių.

Ar žinote, kad birželio 29 d. vyks referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams?

Juozas iš Kėpštų:

Kadangi esu savivaldybės rinkimų komisijos narys, tai viską žinau, tačiau pastebėjau, kad dauguma žmonių apie referendumą žino mažokai. Tikriausiai dėl to, jog nėra aktyvios kovos. Valstybė pakeitė įstatyminę bazę, įdiegė saugiklius, kurie baisiau už tą referendumą. Kiek tenka domėtis, žmonės dabar neįperka žemės ir pagal nustatytus saugiklius, tai referendumas jiems nereikalingas.

Marija iš Šakių:

Ne, nežinojau. Aš tokių dalykų neimu į galvą, nes gyvenu Šakiuose, bute, žemės neturiu. Ar nebijau, kad užsieniečiai Lietuvą nusipirks? Nelabai. Į referendumą gal ir eisiu, dar paklausiu sūnaus nuomonės.

Ar pritariate bausmių griežtinimui neblaiviems vairuotojams?

Eglė iš Lukšių:

Bausmes reikėtų griežtinti visiems pažeidėjams. Neblaivus vairuotojas – tai ypač rimtas nusikaltimas. Tokie jau mūsų žmonės,- jei bijo, tai vengia daryti nusikaltimus. Gal reikėtų pasekti Norvegijos pavyzdžiu,- ten net už greičio viršijimą iš karto skiriama 30 parų arešto. Norvegijoje greičio viršijimas traktuojama kaip labai didelė grėsmė aplinkiniams. Ne kiekvienas įstengia susimokėti baudą, todėl areštas būtų veiksmingesnė priemonė.

Birutė iš Šakių:

Manau, net ir pirmą kartą girtą sulaikius prie vairo, turi būti taikoma laisvės atėmimo bausmė. Net ir nepadaręs avarijos, jis jau visiems kelia didžiulį pavojų. Girtiems prie vairo taikyčiau pačias griežčiausias bausmes. Teises reikėtų atimti visam laikui, - jei išdrįsai girtas sėsti prie vairo, reiškia tu padarei baisų nusikaltimą. Jokių negali būti perlaikymų ar panašiai. Be to, reikia ir mašiną konfiskuoti.

Ką žinote apie tremtį?

Snieguolė iš Šakių:

Labai mažai žinau ir nenoriu žinoti. Mano tėtis buvo išvežtas į Sibirą, sunkiai ten dirbo – pjovė mišką. Tačiau tuomet niekam nebuvo įdomu, o dabar jau nėra ko paklausti. Atsimenu, kad minėjo, jog labai gražios pievų gėlės, daug uogų ir grybų.

Eividas iš Kriūkų:

Nieko nežinau, o domėtis nėra kada. Visas pamokas pramiegojau. Iš pažįstamų pasakojimų truputį esu girdėjęs apie tuos įvykius, bet tik tiek.

Kaip jaučiatės belaukdami euro?

Albina iš Šakių:

Labai nepatenkinta, labai nepatenkinta. Mums, seniems, tiesiog smūgis. Geriau, kad tame nedalyvautume, nes seną apgaus visokiais būdais. Jaunimas gal kaip nors supras, o mums tas kursas labai sudėtingas. Per mano gyvenimą valiutos keitėsi ne kartą. Lito atėjimu džiaugėmės labiausiai, o dabar, kai šitaip atsitiko, tai niekas nepatenkintas.

Aušrelė iš Šakių:

Be abejo, neramu, reikia laukti liepos, kai bus galutinai patvirtintas kursas. Visose šalyse bijojo, kad didės kainos, tai ir mes ne išskirtiniai, bet kai pažiūri, kaip visur nuogąstavo ir kaip viskas gerai baigėsi, tai suteikia vilčių. Labai gerai, kad vyksta paskaitos, vykdoma švietėjiška veikla, to nebūdavo ankstesniais laikais, kai keisdavosi valiutos. Reikia dar daugiau aiškinti žmonėms ir per seniūnijas, rudenį, žiemą, kai baigiasi ūkio darbai.

Ar vykstant atostogauti reikėtų kartu vežtis ir savo augintinį?

Antanas iš Gelgaudiškio:

Aš turiu augintinį - šunį. Ilgam laikui niekur iš namų neišvažiuoju, todėl ir problemų neturiu. Man atrodo, kad važiuojant į kelionę ar atostogauti, augintinį reikėtų palikti namuose ir paprašyti, kad jį prižiūrėtų kaimynai ar draugai. Aš savo šuns tikrai niekur nesivežčiau, - kaimynai pašertų.

Lina iš Šakių:

Šiuo metu augintinio neturiu, bet anksčiau turėjau šuniuką. Jei kur važiuodavome, pas draugus ar gimines, visur veždavomės kartu ir jį. Netrukdydavo. Važiuojant atostogauti ar į užsienį, manau, augintinio nereikėtų kartu vežtis. Mėnesį laiko draugai ar giminės tikrai gali prižiūrėti šuniuką ar kačiuką. Mes patys mielai prižiūrėjom draugės katiną, kai ji buvo išvykusi atostogauti pas vaikus į užsienį.

Kiek įmonės veikla priklauso nuo jos vadovo?

Monika iš Šakių:

Manau, kad labai priklauso, nes jis visiems vadovauja. Aišku, įmonės gerovė priklauso nuo daugelio veiksnių, tačiau vienas iš jų vadovas ir jo kompetencija, sugebėjimas vadovauti. Geras vadovas turi rasti aukso viduriuką, t.y. būti ir griežtas, ir jautrus savo darbuotojams.

Antanina iš Šakių:

Labai daug. Jei vadovas geras ir įmonė klesti, ir darbuotojams gerai. Manau, geras vadovas yra griežtas vadovas. Tada būna tvarka.

Ką Jums reiškia Jūsų tėtis?

Marytė iš Naudžių:

Mano tėtis jau miręs, o reiškė jis man labai daug. Jis užaugino septynis vaikus, dirbo kontoroje, gerai mokėjo rusų kalbą. Buvo labai geras, nemušė vaikų, bendraudavome su tėte visą laiką.

Stasė iš Lekėčių:

Mano tėtis miręs, bet jis man daug reiškė. Visada mus išlydėdavo iš namų, dar ir dabar prisimenu tą paskutinį atsisveikinimo žvilgsnį. Negalėčiau pasakyti, kad buvo kaip draugas, jis buvo tėtis. Būdavo ir griežtas – į kailį visi esame gavę, bet už tai nepykstame. Svarbiausias tėtės bruožas yra rūpestis, gebėjimas suprasti vaikus. Man tėvo pavyzdys yra mano sūnus, kuris yra geriausias tėtis savo vaikams, kokį esu mačiusi. Ar tėvai pakankamai prisiima tėvystės rūpesčių? Manau, kad jie dabar daugiau reikalauja iš mokyklos, visuomenės, nei iš savęs.

Puslapis 226 iš 276

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02 Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti.