Literatūros klasikas, palikęs žymę istorijoje

donelaiciuiAgnė NAUMAVIČIŪTĖ
 
2014-ieji buvo paskelbti Kristijono Donelaičio metais – šiemet minimos šio lietuvių literatūros klasiko 300-osios gimimo metinės. Tad neatsitiktinai daugialypei K. Donelaičio asmenybei bei kūrybai didelis dėmesys skiriamas ir Šakių krašte. Praėjusį penktadienį Šakių viešojoje bibliotekoje vyko baigiamasis projekto renginys - „Susigrąžinome Donelaitį? Nejaugi jis buvo išėjęs?“
 
Nuotr. Renginio metu kalbėję (iš kairės) D. Kaunas, V. Daujotytė ir M. Sabutis dalijosi savo pamąstymais apie K. Donelaitį, pažvelgdami į jį kaip į įvairialypę asmenybę.
 
Nepamirškime kunigo, K. Donelaičio
 
Renginyje dalyvavęs Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas dr. Mindaugas Sabutis apie K. Donelaitį kalbėjo kaip apie kunigą ir pažvelgė į jo gyvenimą bei kūrybinį kelią iš šios prizmės pusės. „Aš norėčiau pasidalinti keletu momentų ir pažvelgti į K. Donelaitį kaip į kunigą. Mes apie jį, kaip apie rašto žmogų, jau žinome. Taip pat iš vadovėlių prisimename, kad jis yra fortepijono meistras, barometro meistras. Na ir tarp kitko dar kai kur būdavo parašyta, kad jis taip pat yra ir kunigas. Mano giliu įsitikinimu pirmiausiai mes matome Donelaitį kaip krikščionį ir kaip kunigą“,- teigė vyskupas.
 
Geri darbai nėra pliusų rinkimas dangaus knygoje

 M. Sabutis renginio metu pasakojo, jog, jo manymu, mūsų darbai, kurie šioj žemėj yra padaryti, nėra pliusų rinkimas dangaus knygoje. „Padariau vieną gerą darbą ir kelis blogus ir štai kažkur danguje, buhalterijos knygoje, tai bus susumuojama, taip nėra. Ir štai K. Donelaičio laikysena, kaip krikščionio, yra tokia – laisvo, tikinčio žmogaus, tarp paprastų tikinčių žmonių, kurie yra tokie pat kaip jis pats“,- teigė vyskupas. Mes dažnai svarstome apie darbus, kurių nepadarėme ir ką dažniausiai apie tai galvojame?” M. Sabutis teigė, jog galvojame, kad kažkas dėl to yra kaltas. „Jeigu būtų mokykla kitokia, jei būtų draugai kitokie, jeigu būtų bendradarbiai kitokie, jeigu būtų darbdavys kitoks, jeigu valdžia būtų kitokia ir štai mano gyvenimas būtų kitoks, aš viską būčiau pasiekęs. K. Donelaitis su savo šviesa ir gyvenimo patirtimi ateina į vargą, į skurdą visą tai pakeisti“,- mintimis dalijosi renginio svečias.
 
Begalinis rato sukimasis  

Susitikime taip pat dalyvavo prof. habil. dr. Viktorija Daujotytė, kuri labai džiaugėsi pamačiusi ratą, (ratas buvo kompozicijos dalis, kurią parengė Šakių „Žiburio“ gimnazijos mokiniai - red. pastaba) nes, jos nuomone, „Metuose“ gyvenimo ratas yra esminis dalykas. „Po žiemos ateina pavasaris, vasara, ruduo ir vėl viskas prasideda iš naujo, ir ratas sukasi. Donelaičio poemos „Metai“ hegzametras yra begalinis rato sukimasis – iš sakinio į sakinį, iš frazės į frazę“,- mintimis dalijosi profesorė.
 
„Metuose“ ne vien tamsa

Kartais gali susidaryti nuomonę, kad K. Donelaičio „Metuose“ vyrauja tik tamsa ir skurdas, bet profesorė mano, kad mes turime pajusti tą kitą „Metuose“ esančią gyvenimo pusę, kurioje yra šviesa, kurioje girdisi ir yra jaučiama ramybė, kuri kyla iš teisingo gyvenimo, kuri kyla iš gamtos, kaip paukščiai mus moko gyventi, iš to, kaip mes girdime vienas kitą.

Paslapčių šydas

D. Kaunas renginio metu svarstė, kodėl K. Donelaitis tiek nedaug leido žinoti apie save, kodėl apie tai nerašė? „Donelaitis apie save nelabai daug ką paliko. Jis turėjo daug paslapčių. Turėjo žmoną, bet apie tai nekalba, mylėjo, bet apie tai nekalba...“,- pamąstymais dalijosi renginio svečias.

Prisiminus plenerą

Renginio metu taip pat vyko kūrybinės stovyklos darbų ir katalogo „Kūryba Tolminkiemio Ąžuolui Kristijonui Donelaičiui“ pristatymas. Birželio mėnesį vykusiame plenere dalyvavę tautodailininkai, literatai ir vaikai iš Šakių vaikų globos namų kūrė darbus, kurie atliepė į poeto kūrybą. Tautodailininkas A. Bieliukas išskaptavo K. Donelaičiui skirtą suolelį, kuris kviečia prisėsti bibliotekos lankytojus. Pagrindinis šio projekto organizatorius - Šakių viešoji biblioteka.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3