Apdovanojo etnografinių elementų turinčias sodybas

kriukai etnoPraėjusį šeštadienį Kriūkuose vyko miestelio šventė, kurioje buvo apdovanoti ir etnografinių elementų turinčių sodybų šeimininkai.
 
Nuotr. Kriūkų seniūnijoje buvo apdovanotos etnografinių elementų turinčios Valentinos ir Romo Algirdo Morkevičių, Jūratės ir Romo Ptašinskų bei Lolitos ir Germino Vaitkų sodybos.
 
Kurios sodybos bus įvertintos kaip turinčios etnografinių elementų, sprendė trijų asmenų komisija. Komisijos pirmininkė, Kriūkų seniūnijoje dirbanti Anelė Mockaitienė pasakojo, kad buvo apžiūrėta apie 20 sodybų, pagal seną teritorinį paskirstymą priklausančių Kriūkų apylinkės teritorijai. Vėliau iš jų išrinktos nugalėtojos. Šventėje buvo apdovanoti trijų sodybų šeimininkai: Valentina ir Romas Algirdas Morkevičiai, Lolita ir Germinas Vaitkai bei Jūratė ir Valentas Ptašinskai.

Kriūkų seniūnija apdovanojimus organizuoja kiekvienais metais. Praėjusiais metais buvo surengtas ūkinių objektų apžiūros konkursas, prieš porą metų buvo apdovanotos gražiausios sodybos. A. Mockaitienė pasakojo, kad daugelį metų organizuojami sodybų apdovanojimai skatina miestelio gyventojus labiau prižiūrėti aplinką.

„Žmonės žino, kad bus apdovanojamos sodybos, todėl iš anksto tam ruošiasi: susitvarko aplinką, nusipjauna žolę“, – pasakojo moteris.

A. Mockevičienė minėjo, jog Morkevičių sodybą puošia langinės, kieme yra šulinys, žydi senovinės gėlės piliarožės. Vaitkų sodybą taip pat puošia šulinys, senovinės gėlės, senoviniai suolai, klėtelė, veranda. Panašūs ir Ptašinskų sodybos etnografiniai elementai.

Komisijos pirmininkė teigė, kad likusių sodybų šeimininkams nevertėtų nusiminti, nes kitais metais bus organizuojamas panašus konkursas, kuriame Kriūkų miestelio sodybos vėl galės dalyvauti.

A. Mockevičienės teigimu, anksčiau rengti gražiausių sodybų konkursai nebeorganizuojami, nes jie pasėjo tam tikrą nesantaiką tarp miestelio gyventojų.

„Gražiausios sodybos neberankame, nes žmonės tarpusavyje pradėjo pyktis, kodėl, pavyzdžiui, gražiausia išrinkta kaimyno sodyba, o ne kito žmogaus, nes juk ji irgi labai graži, ir t .t. Šiemet taip pat neišskyrėme sodybų pagal etnografinių elementų kiekį, kad žmonėms nekiltų abejonių, kuri sodyba vertesnė apdovanojimo“, – pasakojo A. Mockevičienė.
 
„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar kalba tebėra svarbi mūsų tapatybės dalis?

klausimelis 06 02Ingrida iš Šakių:

Turime didžiuotis, jog kalbame ta kalba, kuri pati archajiškiausia. Svarbu, kad mūsų vis dar yra tiek, jog šia kalba kalbama. Galvodama apie lietuvių kalbos kitimą, pritariu vienos kalbininkės minčiai, kad kalba turi išlikti gyva. Nereikia bijoti tų dalykų, kurie į ją įsiterpia, tačiau visada privalome laikytis tvirto pagrindo, kuris mums įdiegtas – to, kas yra iš motinos lūpų atėję, iš mūsų pasakų... Būtent tą pagrindą ir turime išlaikyti. Aš savo identitetą matau tik per savo gimtąją kalbą. 

klausimelis 06 02 2

Kristina iš Zanavykų kaimo:

Lietuviai be lietuvių kalbos tiesiog neįsivaizduojama. Kalba man prigimtinis dalykas. Nors sakoma, kad mokėti daugiau kalbų vertinga, man lietuvių kalba – tai šaknys ir privilegija jomis naudotis. Bijau dėl mūsų kalbos ateities. Suprantu, kad kitimo neišvengsi, bet, anglicizmų, barbarizmų tikrai per daug... Savo tapatybę sieju su lietuvių kalba, užsienyje nepraleidžiu progos apie savo šalį, kalbą papasakoti, pataisyti, jei kas Lietuvą maišo su Latvija...

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.