Kovo 30 dieną žinomas pedagogas, visuomenininkas ir tiesiog žmogus bei rajono šviesulys Jonas Bosas Šakių kultūros centre „Jaunystė“ minėjo garbingą 90-metį. Jam išsakyti gražiausi sveikinimo bei padėkos žodžiai, kartu pasidžiaugta neeiliniu jubiliejumi.

J. Bosas 1926 m. kovo 30 d. gimė Kidulių valsčiuje Gėčių kaime. Mokėsi Sudargo pradžios mokykloje, vėliau Jurbarko gimnazijoje. Nuo 1945 m. tarnavo armijoje.

Su žmona Sofija susilaukė keturių vaikų. Dabar J. Bosas gyvena su dukra Violeta – gerai žinoma rajono pedagoge.

Jubiliato pagerbimo šventėje netrūko gražių žodžių bei sveikinimų. Tačiau tenka reziumuoti, nes daugelis išsakė panašius dalykus.

J. Bosas iš tų, kurie visus darbus atlieka su didžiule meile, atsidavimu. Save jis dalijo prasmingiems darbams ir koncentravosi į tai, kad būtų išugdytas žmogus. Net 45-eri gyvenimo metai skirti mokyklai, vaikams, švietimui. Jis dirbo Sudargo, Kidulių, Plokščių, Siesartėnų mokyklose, buvo švietimo skyriaus vedėju, 20 metų vadovavo švietimo profsąjungai. Švietimiečių vardu jubiliatą sveikinęs dabartinis Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Elvydas Pauliukėnas prisiminė, kad J. Bosas buvo iš tų, kuris aiškiai mokėdavo išdėstyti mokytojų teises ir pareigas. Po jo žodžių klausimų nekildavo.

Jų nekyla ir vardijant J. Boso parašytas knygas. 1999 m. J. Bosas parengė leidinį „Zanavykų švietimo kelias“, vėliau išėjo ypač vertinama monografija „Zanavykijos pradinės mokyklos“, 2001m. – „Sudargo istorija ir kalendorius: 2001–2004“, po trejų metų išleisti dar du leidiniai apie Sudargą bei Pervazninkus.

Ne vienas tikino, kad iš J. Boso galima pasimokyti vidinės kultūros, inteligencijos.

„Jūs man esate didžiulis autoritetas. Iš jūsų mokausi, kaip reikia mylėti žmogų, kaip ištiesti pagalbos ranką, gerbti kitą“, – kalbėjo Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė Grasilda Makarevičienė.

Pats jubiliatas taip pat pripažino, kad jis yra meilės žmogus ir ragino visus, susirinkusius jo pagerbti, mylėti, užjausti, gerbti vienas kitą.

„Neramumas – mano bruožas“, – pripažino J. Bosas.

Matyt, būtent dėl šio bruožo jo pilna visur. Jis vadovavo ir karo veteranų bei pagyvenusių žmonių organizacijai, priklausė įvairiems klubams. Pats J. Bosas skaičiuoja, kad visuomeninei veiklai paskyrė 68 metus.

Sudargo bendruomenės centro pirmininkė Alberta Dragūnaitienė prisiminė, kad sveikindama J. Bosą  išėjimo į pensiją proga ji linkėjo laisvės ir neramaus gyvenimo. Linkėjo to neramumo ir dabar, nes jubiliatas ne iš tų, kuris ramiai sėdėtų vietoje. Jis pats šmaikštavo, kad ramiai gyventi jam neleidžia ir dukters Violetos katės, su kuriomis tenka nuolat „kariauti“.

„Geriausia dovana būtų, kad tas kates atiduotų į kokius namus“, – juokavo jubiliatas.  

Renginį jo vedėja Rima Rauktienė buvo suskirsčiusi į kelias dalis, kuriose, lyg versdama metraštį, apžvelgė J. Boso gyvenimo pradžią, mokyklą bei pedagoginį kelią, šeimą, visuomeninę veiklą. Sūnus Jonas pristatė tėčio nueitą kelią, įamžintą fotografijose.

Ne vienas J. Bosui linkėjo stiprios sveikatos ir planavo, kad kitas susitikimas – jo šimtmetis. Tik jis jau turėtų vykti ne „Jaunystėje“, o renovuotame kultūros centre.