Ketvirtadienio vakarą šakiečiams gerai žinomas menininkas, sportininkas, verslininkas Algis Augustaitis Zyplių dvare pristatė ketvirtą savo knygą „Laisvės paukštė mano delne“ bei tapybos darbų parodą.

 

Susirinkusiems į knygos sutiktuves autorius atviravo, kad jam laisvė yra labai brangi, dėl to jis vis grįžta prie to, kokia kaina ji pasiekta. Knygą „Laisvės paukštė mano delne“ A. Augustaitis rašė maždaug metus. Pasak autoriaus, knygoje yra daug atvirų prisiminimų, nepagražinto žvilgsnio į skausmingus ir džiugius dalykus. Knygoje aprašomi labai sudėtingi laikai, tačiau tai padaryta pasitelkiant humoro jausmą.

Naujoje knygoje A. Augustaitis paliečia tremtį kentusiems lietuviams skaudžius prisiminimus keliančias temas. Autorius prisimena kelionę į Sibirą: „Vagone važiavome aštuonios šeimos. Be manęs su mama, Bendoraičių šeima, Išganaičių, Stalgių penki asmenys, Karnauskienė su keturiais mažamečiais vaikais, Pikčilingių keturi asmenys, Enzelių šeima ir devyniolikmetis Petrikų Petriukas. Dvidešimt aštuoni žmonės, dvidešimt kvadratų mūsų apartamentas, jei dar išmestum durų plotą – maždaug šešis kvadratus... Plačios mūsų kalėjimo durys buvo abiejose pusėse, ir niekada nežinojai, į kurią pusę atsidarys.“

Be abejonės, knygoje autorius neišvengiamai pateikia ir savo nuomonę apie žmones bei jų laisvės sampratą, požiūrį į tėvynę šiandien: „Viešpatie, kaip skauda širdį ir sopa po abiem mentėmis, kai naujasis lietuvis ar posovietinis homo sovietikus dergia Tėvynę Lietuvą net susiriesdamas, mindžiodamas tėvynę, kuri tarsi Motina!.. Pasijunti apspjaudytas, apdergtas rusiškai lietuviškos sovietinės propagandos purvais. Ir negali paimti Tėvynės-Motinos ant rankų, kaip žodį. Nes Motina-Tėvynė tau jau niekada neatleis. Tai suprasi tik prie Motinos karsto, tik netekęs brangiausio žmogaus pasaulyje – savo Motinos-Tėvynės. Tai senosios kartos amžina rauda…“

Apie save menininkas kalba, jog yra laisvas menininkas, be gramatikos ar literatūros mokslų, neturintis supratimo, kaip rašomas romanas ar esė, tas pats ir tapyboje. „Niekas už manęs nestovi: nei Rašytojų sąjungos sekretoriai, nei partijos sekretoriai, kaip anksčiau, nei visa tarybinės propagandos mašina, net niekas neaukoja pinigų leidybinei veiklai“, – sakė jis.

A. Augustaičio paveiksluose vyrauja impresionizmas. Kai kuriuose Zyplių dvare eksponuojamuose darbuose yra  tam tikro sakrališkumo. Menininkas nutapęs daug gimtojo krašto vaizdų – Sintautai, kitos širdžiai mielos vietovės. Yra autoportretų, žmonos portretų.

Meninę kompoziciją pagal naująją A. Augustaičio knygą renginio svečiams pristatė Lukšių kultūros centro darbuotojos, o pianinu skambino Lukšių Vinco Grybo gimnazijos moksleivė Viktorija Pavalkytė.

„Draugo“ inf.