Nuotr. Šakių šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas, vicedek. kun. Vytautas Antanas Matusevičius kalbėjo, kad kanauninkas Pranciškus Liutvinas nuolat šelpdavo stokojančius, net ir naktį skubėdavo padėti pagalbos prašantiems.

Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Gegužės 27 d. minint kanauninko Pranciškaus Liutvino 90-ąjį jubiliejų Sutkų kaimo bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios. Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius pašventino jam skirtą paminklą.

 

Prisiminti kunigą P. Liutviną susirinko jo artimieji, Griškabūdžio bei Sutkų krašto bendruomenių žmonės, dvasininkai.

 

„Man teko didelė garbė pažinti kanauninką Praną Liutviną, kuris buvo man didelis pavyzdys, įkvėpėjas pasirenkant kunigystės kelią. Mačiau gražų, kilnų, šviesaus kunigo pavyzdį. Man patiko jo paprastumas, tam tikras asketiškumas. Būdamas šalia, gėriau iš jo Dievo žodį, kunigystės idealo šviesą, o kartu ir paprasto žmoniškumo šviesą. Ryškiausias prisiminimas – jo dosni širdis, bendrystė, atvykusį visuomet paklausdavo, ar šis papietavęs, ir kviesdavo prie stalo, pats pašildydavo sriubos“, – kalbėjo Šakių šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas, vicedek. kun. Vytautas Antanas Matusevičius.

P. Liutvinas gimė 1927m. gegužės 23 d. Sutkų kaime (Šakių r.). Jis kilęs iš šešių brolių šeimos. Mokėsi Žeimio pradžios mokykloje, Kriūkų septynmetėje, vėliau – Šakių „Žiburio“ ir Vilkijos gimnazijose, o baigė karo metais į Lukšius perkeltą „Žiburio“ gimnaziją.

Paskatintas Sutkų klebono Juozo Pilipaičio, apsisprendė siekti kunigystės ir 1946 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją, čia atkakliai mokėsi ir geriausiai išlaikė baigiamuosius egzaminus. 1950 m. rugsėjo 24 d. buvo įšventintas į kunigus.

Pirmiausia jis dirbo vikaru Kalvarijoje, vėliau – Barzdų klebonu. 1954–1960 m. dirbdamas klebonu Daukšių (Marijampolės r.) parapijoje suremontavo per karą smarkiai apgriautą bažnyčią, subūrė bendruomenę, kuri padėjo atlikti daug darbų. P. Liutvinas studijavo teologiją, gavo licenciato laipsnį, tapo kanauninku. Kauno kunigų seminarijoje dėstė moralinę teologiją, tapo prefektu.

Nuo 1962 m. P. Liutvinas pradėjo klebonauti Griškabūdyje. Trylika metų dirbęs šioje parapijoje, P. Liutvinas rūpinosi sielovada, remontavo bažnyčią, kuriai suteiktas architektūros paminklo statusas.

Nuo 1975 m. P. Liutvinas paskirtas Aukštosios Panemunės parapijos administratoriumi.

Aukštosios Panemunės Švč. Mergelės Marijos Vardo parapijoje P. Liutvinas ištarnavo 35-erius metus. Sulaukęs 75-erių, 2002-aisiais pasiprašė į užtarnautą poilsį ir tapo Aukštosios Panemunės parapijos altarista.

Sutkuose susirinkusiems klebonas A. Matusevičius kalbėjo, kad kanauninkas P. Liutvinas daug pasakodavo, dalindavosi prisiminimais apie tėviškę Sutkus, atsiradus galimybei apsilankydavo Sutkuose. Pasak A. Matusevičiaus, P. Liutvinas dalyvavo Kauno zanavykų bendrijos veikloje, rėmė žymių Zanavykijos krašto žmonių enciklopedijos „Novužės krašto vaikai“ leidybą, buvo aktyvus katalikiškos spaudos propaguotojas.

P. Liutvinas mirė 2011m. vasario 14 d., buvo palaidotas Aukštosios Panemunės bažnyčios šventoriuje.

Brolio Stanislovo Viktoro Liutvino iniciatyva Sutkų kapinėse buvo pastatytas ir gegužės 27 d. pašventintas paminklas, skirtas kanauninko P. Liutvino atminimui. Arkivyskupas S. Tamkevičius kalbėjo, kad kanauninkas P. Liutvinas buvo nuoširdus, darbštus ir bažnytinei tarnystei pasišventęs kunigas.