Rengiant savivaldybės 2018–2024 m. strateginį planą praėjusią savaitę vyko kultūros situacijos analizė, kurioje dalyvavo savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus darbuotojai, rajono kultūros įstaigų vadovai ir Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktoriaus pavaduotoja, etninės kultūros skyriaus vedėja Vida Šatkauskienė.

Etnokultūros situaciją, stiprybes rajone apžvelgusi Kultūros ir turizmo skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Papievienė pasakojo, kad mūsų krašte gilios šnektos puoselėjimo ir išsaugojimo tradicijos, ryški su kultūra ir kalba susijusių praeities asmenybių įtaka mūsų rajono savitumui, taip pat turime aktyvią rajono tautodailininkų veiklą, didelį indėlį populiarinant etnokultūrą įdeda rajono folkloro kolektyvai. Kalbėdama apie silpnąsias vietas A. Papievienė įvardijo kasmet prastėjančią demografinę situaciją, tai, kad rajone trūksta etninės kultūros specialistų, nepakankamai sparčiai vyksta tiriamieji ir sisteminiai darbai, trūksta švietimo, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų veiklos koordinavimo, sukaupta medžiaga nėra susisteminta, trūksta su etnokultūra susijusių renginių ir stovyklų jaunimui, taip pat nepakankamas Vinco Kudirkos muziejaus indėlis į krašto kultūrą.

Toliau bediskutuojant Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasparevičienė apgailestavo, jog nesame beveik nieko sukaupę iš ryškios žydų istorijos ir praeities. Posėdyje dalyvavęs Regioninės plėtros skyriaus vedėjas Vitas Girdauskas minėjo, kad yra galimybė kreiptis į tam tikrus žydų fondus ir organizacijas dėl lėšų, kurios būtų nukreiptos patalpų, kuriose būtų įrengta ekspozicija buvusiems rajono žydams, įrengimui.

V. Šatkauskienė kraštiečiams negailėjo pagyrų ir pasidžiaugė, kad etninės kultūros srityje rajone dirba puikūs žmonės.

„Labai svarbu, kad domitės savo krašto kultūra. Manau, kad ta kryptis, kuria dirbate, yra tikroji, ne kažkokios naujos tendencijos, ne nuolat mūsų šalyje vykstantys perversmai. Svarbiausia yra matyti, ko reikia mūsų visuomenei, aplinkai, bet taip pat nepamiršti išsaugoti tikrąsias vertybes. Deja, žmonės yra skirtingi, tad ir vertybės jiems yra skirtingos. Kokia yra kultūros žmonių darbo prasmė? Kad šioje aplinkoje gyvenanti bendruomenė būtų laiminga, išsilavinusi ir apsišvietusi, kad suprastų, dėl ko žmogus yra pasaulyje, kas jam yra svarbu ir gyvenimui suteikia prasmę. Mano supratimu, etninės kultūros dalykai yra vieni iš svarbiausių“, – kalbėjo V. Šatkauskienė.

Apie kultūros paveldo trūkumus ir teigiamus dalykus susitikime kalbėjo kultūros paveldo apsaugos sritį kuruojanti Kultūros ir turizmo skyriaus vyriausioji specialistė Inga Navlickienė. 2007–2017m. laikotarpiu restauruoti Zyplių dvaro pagrindiniai rūmai, arklidės, vežiminė ir šiuo metu restauruojamas amatininkų namas. Gelgaudiškio dvare šiuo laikotarpiu restauruota varpinė, tvarkomi pagrindiniai rūmai, oranžerijai betrūksta pritaikymo, taip pat užbaigti Kidulių dvaro sodybos pagrindinių rūmų restauravimo darbai, Svetošino dvaro sodyboje taip pat sutvarkyti pagrindiniai rūmai, tačiau trūksta pritaikymo. I. Navlickienė, pristatydama su paveldu susijusius dalykus, apgailestavo, kad nė kiek nepasistūmėję reikalai dėl kapinių nuosavybės dokumentų sutvarkymo, juos turėtų turėti rajono savivaldybė. Vyriausybės duotas terminas šiems darbams užbaigti baigėsi dar praėjusiais metais.

„Kol kas parengta tik 20 nuosavybę įrodančių dokumentų, liko dar 162. Per vėlai pradėjome šiuos reikalus tvarkyti“, – komentavo I. Navlickienė.

A. Kasparevičienė pasidžiaugė, jog per pastaruosius septynerius metus buvo renovuoti trys kultūros centrai, be to, jeigu anksčiau buvo kalbama, jog profesionalaus meno atlikėjų mūsų rajone paprasčiausiai nėra kur pasikviesti, tai dabar ta galimybė jau yra sudaryta ir ji dar padidės, kai kitais metais bus atidarytas šiuo metu rekonstruojamas Šakių kultūros centras.

„Tiesa, turime sezoniškumo problemą. Vasarą turime daug įvairiausių renginių, tačiau reikėtų pagalvot, kokius renginius galėtume žiemos sezono metu organizuoti patalpose, taip mažindami kultūros paslaugų sezoniškumą“, – kalbėjo vedėja.