Trisdešimt metų su liaudies daina

santaka
Nuotr. Koks gimtadienis be torto? Jis buvo papuoštas nuotraukomis, kuriose ansamblio „Santaka“ pirmasis išėjimas į sceną 1988 metais ir dabartinis kolektyvas.


Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Liaudies dainų, šokių ir muzikos mylėtojai balandžio 7 d. rinkosi į Sintautus, kur buvo paminėtas šio krašto folkloro ansamblio „Santaka“ 30-metis. Ansambliečiams dėkota už tradicijų saugojimą, o kolektyvo vadovei Jūratei Navickienei linkėta sveikatos ir neblėstančio kūrybiškumo. Į šventę atvykęs gausus folkloristų būrys iš įvairių Lietuvos regionų pasidalino savo krašto tautosakos paslaptimis, žiūrovai galėjo grožėtis jų tautiniais kostiumais bei pasiklausyti muzikantų virkdomų armonikų melodijų.

Jau trys dešimtmečiai „Santakos“ ansambliečiai iš liaudies dainų, šokių, ratelių, pasakojimų, patarlių ir priežodžių audžia folkloro juostą. O pradžių pradžia buvo 1987 m. pabaigoje, kuomet sintautiškės Emilija Petravičienė ir Jūratė Navickienė subūrė dvylikos narių kolektyvą. Pirmasis pasirodymas įvyko kolūkio ataskaitinio susirinkimo metu. Pirmosios padainuotos dainos – „Siūbavo liepelė“ ir „Kai aš augau pas močiutę“.

Nuo 1988 m. kolektyvui vadovauti pradėjo Zita Maksvytienė, kuri vadovavo devynerius metus. Į kolektyvą ji pasikvietė savo vyrą Algirdą, kuris puikiai grojo armonika, Ireną ir Vytautą Strokus, Joną Stroką, Ireną ir Sigitą Duobus, Loretą ir Saulių Bingelius ir kitus sintautiškius. Ansamblio gretas papildė nemažai mokinių.
1994 m. ansamblis pavadintas „Santakos“ vardu, Z. Maksvytienė ir I. Strokienė pasiuvo kolektyvo vėliavą. Nuo 1998 m. kolektyvui vėl pradėjo vadovauti J. Navickienė, įsijungė daugiau atlikėjų – Juozas Dėdinas, Antanas Bosas, Danutė ir Antanas Kirklickai, Liudvina Kutkaitienė ir kiti. Pasak ansambliečių, didžiausia problema būdavo – kuo apsirengti. Tautinius rūbus teko skolintis iš kitų kultūros įstaigų, o kartą buvusi ansamblietė Marytė Duobienė, susiradusi medžiagos ir siūlų, išsiuvinėjo šešias prijuostes, kurias ansamblietės dėvėjo, kol 2009 m. kiekvienai buvo pasiūtas tautinių rūbų komplektas. 2014 m. naujais rūbais pasipuošė ir kolektyvo vyrai.

Įvairus ir prasmingas „Santakos“ repertuaras: parengtos šienapjūtės, rugiapjūtės pabaigtuvių, Joninių ir šešios teminės programos: „Kur medžiai šlamės, ten laimė lydės“, „Pakeliaukime per metų darbus“, „Dainų dainius – Pranas Vaičaitis“, tremtinių dainų, karo ir partizanų dainų ir romansų programos.

Su programa „Kur medžiai šlamės, ten laimė lydės“ santakiečiai ir pradėjo praėjusį šeštadienį savo gimtadienio šventę. Pasakojo apie liepų naudingumą, šermukšnio magiškumą, apdainavo ąžuolėlį ir obelėlę.

Pademonstruoti išlikusias ir puoselėjamas liaudies tradicijas ir pasveikinti sintautiškių atvažiavo penki folkloro kolektyvai: Kirnaičių (Joniškio r.) folkloro ansamblis „Klėčia“ ir jų vadovas Gediminas Andrašiūnas porino apie žirgus, Prienų „Gija“ (vad. Dalė Zagurskienė) dovanojo dzūkiškų ir suvalkietiškų dainų pynę, raseiniškių „Degulė“ atliko Simono Stanevičiaus užrašytas dainas, Velžio (Panevėžio r.) miestelio folkloro ansamblio „Gegužraibė“ (vad. Virginija Stundžienė) dainorėliai dainavo aukštaitiškai, o jų muzikantai virpino muzikos instrumentus, džiugindami kiekvieno žiūrovo širdį. Svečių pasirodymą užbaigė folkloro ansamblis iš Vilniaus „Laukis“ (vad. Lijana Šarkaitė), kuris atliko visų Lietuvos regionų folklorą.

Svečiai atvažiavo ne tuščiomis, o su „pyragais“ – tupdė į „Santakos“ narių rankas šiaudinius paukščius, dovanojo molinius varpelius, linkėjo, kad dainos ir šokiai dar ilgai nesibaigtų.

„Per trisdešimt metų buvo visko: ir džiaugsmų, ir nusivylimų. Laiko tėkmėje sukosi vadovės Jūratės apmąstymai apie naujas programas, rūpesčiai apie trūkstamą prijuostę, liemenę ar karūną ar kolektyvo kelionių po Lietuvą ir už jos ribų organizavimą. Dabar įžengėte į ketvirtąjį dešimtmetį, tegul jis atplukdo jums dar neišdainuotas dainas, nesušoktus šokius, žaidimus, neišsakytą liaudies išmintį“, – linkėjo „Santakos“ kolektyvui rajono Kultūros ir turizmo skyriaus specialistė Aurelija Papievienė.

Už Sintautų kultūros centro garsinimą, už meilę liaudies dainai, šokiui šiuo metu ansamblyje esantiems 25 nariams Sintautų kultūros centro direktorė Aistė Bakaitė ir miestelio seniūnas Kęstutis Birbilas įteikė padėkas, linkėjo vadovei J. Navickienei energijos ir entuziazmo perduodant lietuviškas tradicijas iš kartos į kartą. J. Navickienei ir šešiems kolektyvo nariams taip pat buvo įteiktos rajono mero Edgaro Pilypaičio padėkos už zanavykų tradicijų saugojimą, palaikymą bei sklaidą.

„Viskas, ką žinojau apie kolektyvą, jau sugulė knygelėje „30 metų su liaudies daina“. Noriu tik padėkoti visiems „Santakos“ ansamblio nariams, stovintiems šiandien scenoje, sėdintiems žiūrovų salėje ir išėjusiems Anapilin... Mieli ansambliečiai, dainuokime ir toliau, branginkime tai, kas mums yra palikta. Visiems linkiu stiprios sveikatos, kantrybės, gyvuokime, dainuokime, džiaukimės ir dalinkime džiaugsmą kitiems“, – kalbėjo „Santakos“ vadovė J. Navickienė.

Apie folkloro ansamblio „Santaka“ dalyvavimą rajono renginiuose ir šventėse, tarptautiniuose festivaliuose, dainų šventėse ir kitur byloja surengta paroda. Brošiūroje „30 metų su liaudies daina“ ansamblietė E. Petravičienė pasakoja apie kolektyvo išvykas ir sako, kad tik dainuojantis žmogus yra laimingas.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar sutiktumėte prisidėti prie kelių infrastruktūros gerinimo?

klausimelis 05 17Ona iš Patamošupių:

Asfaltuotas kelias pas mus. Jau seniai paklotas. Ir remontuotas jau truputį. Tai man ir neaktualus šitas klausimas. Kita problema yra – pro mus autobusas neina. Tai turim pėsčiomis eiti du kilometrus iki Patašinės, kad iš čia nuvažiuotume į Griškabūdį, Šakius. 

klausimelis 05 17 2

Gediminas iš Žeimio k.:

Turime savo kaime ir žvyrkelio atkarpą. Tik koks šimtas metrų asfalto, per patį kaimą. Gyvenu čia nuo 1973m. Tai ir kenčiam nuolat dulkes. Žadėjo ir ūkininkai prisidėti. Manau, visi gyventojai prisidėtų kažkiek, kad tą asfaltą paklotų. Asmeniškai aš taip pat, kiek galėčiau, tiek prisidėčiau.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px