Gegužės 19 d. Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos muziejuje vyko dailininko Mindaugo Pauliuko tapybos darbų parodos „Kudirkos Naumiesčio vaizdai“ atidarymas, į kurį susirinko gausus naumiestiečių būrys. Čia jie galėjo apžiūrėti 13 atrinktų paveikslų, nutapytų skirtingu laiku.

Parodą pristačiusi Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos muziejaus vedėja Irena Zinkevičienė juokavo, kad nors M. Pauliukas ir nėra mūsų krašto žmogus – čia atėjo į žentus, tačiau jau tapo pusiau suvalkiečiu. Jo iniciatyva 2005 m. čia buvo įkurtas Šakių rajono meno mokyklos Kudirkos Naumiesčio filialo Dailės skyrius, o nuo 2010-ųjų vyksta dailininkų plenerai „Šviesa – Tiesa“, kurie į uždarą miestelio gyvenimą įneša meniškos dvasios.

Nuo 2016 m. M. Pauliukas yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys, dalyvavęs 45 grupinėse ir surengęs 25 personalines parodas. Parodoje „Kudirkos Naumiesčio vaizdai“ atspindėta miestelio panorama. Kaip sakė pats tapytojas, tai ne turistinė panorama, o meninė ekskursija, kurią jungia lietuviškas pasakojimas „Mano namai – mano sodas“.

„Kai pirmą kartą atvažiavau į Kudirkos Naumiestį, užfiksavau, kad tai yra labai žalias miestas, turintis įdomią lokacinę biografiją, žymią istoriją. Čia tiek daug kiemelių su gėlėmis, – žavėjosi dailininkas. – Keista girdėti tokius pasisakymus: kaip gaila, kad miestelis nesimodernizavo. Ką reiškia modernizuotis, kai įsisavinami Europos Sąjungos pinigai? Žiūrėkit, kas Kaune darosi – iškirsti medžiai ir suklotos naujos plytelės. Kai žmonės čia atvažiuoja iš Vilniaus, iš Kauno – iš to modernizuoto pasaulio, jie atsigauna.“

Galbūt todėl M. Pauliuko tapybos darbuose daug peizažų su puikia medžių žaluma, architektūros su baroko bažnyčios bokštais. Dailininkas prisipažino, kad šiandien jis naudoja net 155 žalios spalvos atspalvius ir, jei turėtų geresnius dažus, galėtų išgauti dar daugiau. Pasak jo, dailininkų, kurie nemoka išreikšti žalios spalvos atspalvių, paveiksluose atsiranda daug pilkos spalvos – žalia spalva parodo menininko intelektualumą.

M. Pauliukas prisipažino, kad jam sunkiausiai atkurti pirmąją pavasario žalumą, kai ji būna šviesesnė nei dangus. Jis parodė vieną paveikslą, kurį perpiešė daug kartų. Ir ne todėl, kad jis būtų netobulas ar neišbaigtas, o todėl, kad buvo labai sunku išgauti ankstyvos žalumos atspalvį.

„Draugo“ inf.